Seimo Liberalai: centrinė valdžia lobsta savivaldybių sąskaita

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija 2019 metų Vyriausybės biudžete įžvelgia per daug optimistinį scenarijų, liberalai pastebi, kad per pusę sumažinus skiriamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų dalį savivaldybėms – šios susidurs su iššūkiu išgyventi, todėl  siūlo keisti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką.

48 savivaldybėms prognozuojamos mažesnės pajamos nei 2018 metais

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Ričardas Juška piktinasi Finansų ministerijos pateikta metodika, kai siūloma savivaldybėms GPM pajamų mažinimą kompensuoti tik 50 proc. vietoj buvusios 100 proc. kompensacijos. Parlamentarą neramina, jog nukirtus kompensacijas per pusę – 48 savivaldybėms gresia stagnacija.

„Pagrindinę savivaldybių biudžeto dalį sudaro GPM pajamos. Šią dieną matome, kad 48 savivaldybėms savarankiškos funkcijos sumažės iki minimumo, nors Vyriausybė aiškina, kad tiesiogine lėšų išraiška lyg ir nemažėja, bet biudžetų palyginamuosiuose variantuose matome, kad po mokesčių reformos įgyvendinimo 48 savivaldybės gaus ženkliai mažesnes pajamas nei gavo 2018 metais“, – riziką dėl mažėjančių GPM įplaukų savivaldybėms įžvelgia R. Juška.

Parlamentaras įsitikinęs, jog būtina užtikrinti savivaldybių pajamų šaltinių bazės stabilumą, kitaip bus žlugdomas savivaldybių finansinis savarankiškumas. Politikas pridūrė, kad liberalai pasisako už metodikos formulės keitimą. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 80 proc. netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc. R. Juška įsitikinęs, kad Valstybės biudžetui toks paskirstymas nebūtų skausmingas, o savivaldybėms tai vienintelė išeitis išsilaikyti.

„Savivaldybių pajamų mažėjimas būtų suprantamas, tačiau kai  šalies makro rodikliai didėja, gyventojų pajamos auga, Valstybės biudžetas didėja, savivaldybių pajamų mažinimas yra nepateisinamas. Mes pasisakome, kad būtų pakeista savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika, valstybei kompensuojant pajamų mažėjimą 80 proc.“, – pridūrė politikas.

Valstybės biudžetas didėja – savivaldybės skursta

Plungės meras Audrius Klišonis nerimauja, kad Vyriausybei nusprendus kompensuojamą dalį rėžti per pusę, savivaldybės neturės iš ko padengti likusios dalies: „Savivaldybė pati mokesčių negeneruoja, ji gali gauti tik žemės mokestį, žemės nuomos mokestį, NT mokestį ir tai tik ši paletė, kuri tikrai neuždengs tų skylių, kurios gali atsirasti po tokių sprendimų savivaldybėse“.

A. Klišonio manymu, centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita, tačiau savivaldybėms finansinė atsakomybė dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų tik didėja. Meras piktinasi, kad funkcijų savivaldybėse nemažėja ir jas visas reikia įvykdyti.

„Pagal informaciją, kuri yra pateikta, Plungės savivaldybė yra tarp tų savivaldybių, kurių biudžetas turėtų mažėti 0,3 proc. Vertinant tai, kad didėja atlyginimai, didėja darbų atlikimo kaštai – biudžeto mažinimas yra mažų mažiausiai nesuprantamas. Savivaldybė vykdo daug projektų, kuriems reikalingi dideli pačios savivaldybės prisidėjimai. Formuojant biudžetą siūlomu keliu, atsiranda reali grėsmė, kad dalis tų projektų gali būti neįvykdyti arba neįvykdyti laiku“, – sakė Plungės meras.

Vyriausybė bijodama imtis ryžtingų reformų vis didesnę naštą krauna savivaldybėms

R. Juška įsitikinęs, kas Vyriausybė privalo imtis reformų, kitu atveju, Lietuvoje liks vos keletas didžiųjų savivaldybių, turinčios pakankamus biudžetus.

„Visos vyriausybės metai iš metų žada parengti naują savivaldybių finansavimo metodiką. Eilę metų vykstančios įvairios reformos neigiamai atsiliepia savivaldybių biudžetams, todėl būtina labiau atsižvelgti į savivaldybių poreikius ir galimybes“, – mano Seimo narys. 

Politikas pateikia Urėdijų reformos atvejį, kuris neigiamai atsilieps savivaldybėms: „Vienos didžiausių GPM mokėtojų savivaldybėse buvo urėdijos, apjungus visas mažas urėdijas į vieną įstaigą, galimi ženklūs padariniai – mažosios savivaldybės surinks žymiai mažesnę mokesčių dalį“.

Parlamentarui apmaudu, kad Vyriausybė atima bet kokias savivaldybių savarankiškumo funkcijas ir politikas mano, kad suteikus savivaldybėms daugiau savarankiškumo, pavyzdžiui, leidus nustatyti surenkamų mokesčių dydžius, šioms būtų žymiai lengviau ieškoti investicijų.

Per daug optimistinis biudžetas, ignoruojant rizikos faktorius

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad reikia struktūrinių reformų, siekiant efektyvios naudos savivaldybėms. Seimo nario teigimu, ši Vyriausybė nesiėmė reformų, kurios užtikrintų regionų plėtrą.

„Savivaldybėms duota beveik 40 mln. eurų daugiau, tačiau nevertinamos struktūrinės problemos, per daug mažų savivaldybių, per mažai koncentruotos lėšos ir tai problemos kurias reikės spręsti jei ne šiemet, tai kitąmet“, – mano K. Glaveckas.

Pasak jo, Vyriausybė neįvertino rizikos faktorių ir pateikė biudžetą, kuris taps tikru iššūkiu savivaldybėms.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas spaudai