Seimo nario M. Zasčiurinsko pranešimas: „Nuo kada pirkti pigesnį maistą nepatriotiška?“
Politologiška visuomenė sušurmuliavo ne juokais. Pasipylę įvairiausi spėliojimai pinasi, vyniojasi, vienas kitą papildo arba paneigia. Kaista galvos, skaičiuojami reitingai.
Kas gi nutiko? Kaip ir nieko naujo – prasideda priešrinkiminis aktyvumas. Kaip visada, nelabai garbingas ir nelabai švarus. Jau keletą pastarųjų mėnesių politiniai oponentai stengiasi ištraukti į viešumą vieni kitų kompromituojančius „skeletus iš spintų“.
Tačiau kai Premjeras televizijos laidoje driokstelėjo į Prezidentę sunkiaisiais pabūklais, nublanko net „Vijūnėlių dvarai“, „Vaikystės sodų“ darželiai ar „Premjero žentai“.
Prezidentė viešai apkaltinta manipuliavimu slaptosiomis tarnybomis ir Lietuvos Vyriausybės šmeižimu. Čia jau ne juokas. Įspūdis stipresnis, nei kažkada buvę panašūs konservatorių senolio skundimai. Žiūrėsime, kuo tai baigsis. Tačiau štai ką svarbu išsiaiškinti: dėl ko ir kodėl taip daroma? Na, dėl ko – kaip ir aišku, minėjau, artėja rinkimai į Seimą, o reitingų skaičiukai šokinėja kaip ant spyruoklių, audrindami politikų nervines ląsteles.
Štai į klausimą „kodėl“, atsakyti reikia šiek tiek atidžiau. Politologai seniai aiškina, kad Lietuvos politinės partijos supanašėjusios, beveik nebesiskiria viena nuo kitos. Net kartais pavadinamos tuščiomis socialkonservatiškomis puodynėmis ant molinių kojų. Atseit, neturinčios rimto ideologinio, programinio pagrindo.
O prieš rinkimus juk reikia atkreipti į save rinkėjų dėmesį! Kas belieka? Ogi sukelti kuo daugiau triukšmo, tuščios puodynės gerai skamba! Žmonėms, žinoma, skambius ir aštrius reginius smagu stebėti, tačiau ką pasirinks rudenį, kai teks balsuoti už naują Seimą? Negi garsiau skambančius, daugiau triukšmo sukėlusius?
Štai kodėl kategoriškai nesiveliame į tas beprasmes muštynes – draskynes. Netgi stengiamės visais būdais jų išvengti, nors pastangų įtraukti netrūksta. Kodėl? Nes mums nereikia. Nes mes dirbame metodiškai, ramiai ir žmonės tai jau įvertino savo piniginėse.
Prisiminkime, kaip šaipėsi, netgi tyčiojosi iš mūsų programinės nuostatos per kadenciją pasiekti minimalią 1509 litų (437 eurų) algą? Dabar nebesišaipo, nes nuo tuometės 850 litų (246 eurai) algos jau pakilo iki 350 eurų, vadinasi, daugiau nei šimtu eurų. Beliko visai nedaug ir pažadas bus įvykdytas, nes nuo liepos mėnesio pakils dar – iki 380 eurų. Ir labai svarbu pasakyti – pasiekėme tai didelėmis pastangomis įveikdami partnerių pasipriešinimą. Tikrai galima sakyti, kad iškovojome. Nenoriu netgi minėti tų negerų žodžių, kuriais koalicijos bendražygiai ir bankų ekspertai mus už tai išvadindavo. Tačiau nepasidavėme.
Štai todėl tvirtai teigiame, kad darome tai, ko negali kiti. Kai kuriose situacijose galima pasakyti, kad darome tai, ko kiti netgi nenori daryti, nors žmonėms to reikia.
Paprasčiausias pavyzdys. Gal penktadalis Lietuvos gyventojų važiuoja į Lenkiją nusipirkti maisto, kuris ten pigesnis du-tris kartus. Žmonės kooperuojasi, samdosi didesnius automobilius ir palieka užsienyje nemažus pinigus. Tai reikšmingas nuostolis Lietuvai. Svarbiausia ir keisčiausia, kad sprendimas yra žinomas. Jau kokius penkiolika metų suvokiama, kad reikia ir Lietuvoje sumažinti PVM. Tačiau viskas lieka tik kalbomis. Dar blogiau, konservatoriai staiga ėmė kaltinti tautiečius, važiuojančius pigesnio maisto, nepatriotizmu! Argi tai ne patyčia?
Mes nekaltiname žmonių, juos suprantame ir darome tai, kas reikalinga. Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kad vietoje dabar esamo 21 proc. būtų taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas. Pačioms būtiniausioms maisto prekėms, kaip duona, makaronai, kruopos, pienas, kefyras, sviestas, šviežia mėsa, šviežia žuvis, aliejus, miltai, daržovės, vaisiai, cukrus. Ir receptiniams nekompensuojamiems vaistams. Nauda neabejotina. Vieniems nebereiks važiuoti į kaimyninę šalį, o ir likusieji gyventojai pigiau pirks savose parduotuvėse bei vaistinėse. Taip sutaupys kitoms prekėms ar net malonumams.
Seniai kovojame ir įkvėpti pasiekimų neabejojame, kad pavyks Seime patvirtinti ir neapmokestinamą minimumą prilyginti minimaliai algai. Trumpai aiškinant bus taip, kad dešimtadaliui Lietuvos gyventojų pajamos padidės apie 300 eurų per metus, o šeimoms, kuriose kiekvienas uždirba iki 600 eurų (tokių Lietuvoje daugiau nei pusė), biudžetas pasipildys apie 960 eurų per metus.
Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų. Viena priežasčių – emigracija, kurią, tikimės, bent kiek sumažins ženkliai didinamos Lietuvoje gyvenančių žmonių pajamos. Nors puikiai žinome, kad ne mažiau svarbi emigracijos priežastis – tvyranti visuotinė nepagarbos, nepakantumo ir patyčių atmosfera Lietuvoje. Stipresnieji bėga į užsienius, silpnesni palūžta, svaiginasi, net žudosi.
Todėl turint tokią sudėtingą situaciją, kurią gyvybiškai svarbu skubiai tvarkyti, mes griežtai tariame „NE“ pabėgėliams. Nes mūsų prioritetas – Lietuva ir Lietuvos žmonės. Nes mūsų rūpestis, kad Lietuva neišnyktų, nieko nedarant, tokia grėsmė reali. Tačiau ne visiems prioritetai vienodi. Tik mūsų išskirtinai didelio aktyvumo dėka pavyko sustabdyti protu nesuvokiamą Migracijos departamento naikinimą. Jau ir Vyriausybė buvo tam bepritarianti. Šiuo metu sprendžiamas departamento perorganizavimas pagal laikmečio poreikius.
Kita gyventojų mažėjimo problema – mažas gimstamumas. Mūsų pastangomis atkovoti mamadieniai, atkovota trejus metus saugoma darbo vieta vaiką auginančiai mamai ar tėvui. Sakau atkovota, nes paprastai kalbant jau buvo „be penkių minučių“ panaikinta. Dar daugiau, mes teikiame išsamų komplektą įstatymo pataisų, kad didėtų vaikus auginančių šeimų pajamos.
Nedalyvaujame ir nedalyvausime tuščių barškėjimų ir bereikalingų konfliktų spektakliuose. Mums to nereikia, nes mes dirbome ir dirbsime. Pasiekėme reikšmingų rezultatų keliant žmonių gerbūvį, didinant pajamas, žmonės tai mato ir supranta, todėl jaučiame pareigą savo darbus tęsti. Esame teisingus sprendimus daranti ir vykdanti partija, nes galime tai, ko negali kiti.
