Seimo narys Linas Jonauskas siūlo steigti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą

Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario Lino Jonausko iniciatyva įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma kurti naują instituciją – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, kuriai vadovautų Seime priesaiką davęs Gyvūnų gerovės kontrolierius. 

Seimo narys tikisi, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padės išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas ir išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.

„Praėjusiais metais didelio visuomenės dėmesio sulaukė nelegalių šunų „daugyklų“ skandalas. Aptikta šimtai baisiomis sąlygomis dauginamų ir auginamų gyvūnų, ir tai padaryta tik dėl to, kad žmonės, neapsikentę dėl tokios situacijos, patys inicijavo patikrinimus. Problema neatsirado paskutiniais metais, ji yra įsisenėjusi ir į ją daug metų žiūrima pro pirštus. Gyvūnų gerovės pažeidimai nesiliauja ir privačiuose zoologijos soduose, nuolat girdime apie namuose nukankintus gyvūnus, o asmenys, kurie tai padarė, atsiperka nedidelėmis bausmėmis. Šie ir kiti atvejai rodo, kad tai yra sisteminė problema. Jos sprendimui taip pat reikalingi ne vienkartiniai, o sisteminiai pokyčiai, kuriuos galėtų įgyvendinti atskira institucija – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba“, – sakė L. Jonauskas.   

Šiuo metu pagrindines gyvūnų gerovės kontrolės funkcijas atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai.

Pasak L. Jonausko, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba viena nesusitvarko su šia funkcija, nes tai nėra jos pagrindinė veikla.

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai kontroliuoja daugiau kaip 140 000 ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmones, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojus, pienininkystės ūkius, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos ir kitas įmones. Tarnyba kasmet atlieka apie 47 000 patikrinimų, ištiria per 4 000 vartotojų skundų ir suteikia daugiau kaip 4 000 konsultacijų. Naivu tikėtis, kad tiek funkcijų turinti tarnyba skirs pakankamai dėmesio gyvūnų gerovės kontrolei, teiks reikšmingus siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti gyvūnų gerovės ir apsaugos problemas. Tai, kad gyvūnų teisių pažeidėjai ne baudžiami, o jų nelegali veikla kartais net ir įteisinama, yra ne kas kita, o sisteminės korupcijos apraiškos. Jei norime reikšmingų pokyčių gyvūnų teisių srityje, reikalinga atskira institucija, kuri dirbtų tik su gyvūnų teisėmis ir pradėtų spręsti tai, kas buvo nesprendžiama dešimtmečius“, – teigė L. Jonauskas.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisose numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba kontroliuotų ir prižiūrėtų, kaip įgyvendinami Lietuvos ir tarptautiniai teisės, reglamentuojantys gyvūnų gerovę, tirtų skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliktų tyrimus dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, taip pat nagrinėtų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo gyvūnų gerovės srityje, perduotų informaciją ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, teiktų Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių gyvūnų gerovei pagerinti, teisės aktų pakeitimo pasiūlymus.

Gyvūnų gerovės kontrolierius 5 metų kadencijai Seimo Pirmininko teikimu būtų skiriamas Seimo. Tas pats asmuo kontrolieriumi negalėtų būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.