Seimo narys Naglis Puteikis kviečia diskutuoti, bet neatidėlioti skurdo dugne gyvenantiems žmonėms gyvybiškai svarbaus sprendimo
Valstybė neturėtų ilgiau toleruoti padėties, kai skolų išieškojimas vykdomas žmogaus teisių sąskaita,– pabrėžia Seimo narys Naglis Puteikis, kviesdamas diskutuoti, bet nebeatidėlioti sprendimo, kad išieškant skolas skolininkui būtų paliekama minimaliam išgyvenimui būtina pajamų dalis.
Šis sprendimas, kurį Seimas galėtų priimti jau gruodžio mėnesį, yra tiesiogine prasme gyvybiškai svarbus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms, atsidūrusiems kritiniame skurde dėl ydingo teisinio reglamentavimo, kai išieškant skolas neužtikrinama gyvybinių žmogaus interesų apsauga.
Šiuo metu nėra nustatyta jokia pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė, todėl antstoliai dažnai nepalieka lėšų, būtinų bent minimaliam gyvybinių ir esminių socialinių poreikių patenkinimui.
Tai pasmerkia kritiniam skurdui silpniausius visuomenės narius, iš kurių darbo užmokesčio ar pensijų vykdomas išieškojimas – nepilnas šeimas, kur vieniši tėvai augina mažamečius vaikus ir gauna ne alimentus, bet išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, pensininkus ir neįgaliuosius.
Pavyzdžiui, iš visą darbo dieną dirbančios moters atlyginimo, kurio dydis „ant popieriaus“ 415 eurų, pusę sumos išskaičiavus skolų padengimui, jai su nepilnamete dukra pragyvenimui mėnesiui lieka vos daugiau nei 200 eurų – pusė algos ir 57 eurų dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo – todėl į mokyklą mergaitė eina alkana. Iš 73 metų moters senatvės pensijos, kurios dydis 184 eurai, išskaičiavus pusę sumos, jai pragyvenimui mėnesiui lieka 92 eurai. Neįgali, dirbti nebepajėgianti moteris su neįgalia moksleive dukra ilgą laiką turėjo „pragyventi“ už kiek daugiau nei 200 eurų per mėnesį, nes vienintelės jųdviejų lėšos buvo motinos netekto darbingumo pensija, šalpos pensija neįgaliam vaikui ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kurių bendra suma sudarė 305 eurus, bet pusę moters pensijos išskaičiuodavo antstoliai (padėtis kiek pasikeitė tik tada, kai visuomenininkai iš labdaros organizacijų surinko paramą ir sumokėjo dalį skolų komunalinėms įmonėms).
Šie pavyzdžiai yra ne pavieniai atvejai, bet tipiški su žmogaus teisėmis nesuderinamo dabartinio reglamentavimo rezultatai.
Todėl N. Puteikio įregistruotu Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4370(2) (http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1205680), kurio pateikimui Seimas jau pritarė pavasarį, numatoma nustatyti, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, būtina išgyvenimui. Vasarą Vyriausybė nutarimu (http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1247601) pritarė šiam projektui, pasiūlydama skolininko pragyvenimui paliekamą pajamų dalį apibrėžti kaip minimalus vartojimo krepšelį, kuris iš esmės suprantamas taip pat, kaip absoliutaus skurdo riba.
Netrukus minimalių vartojimo poreikių dydžio sąvoka turėtų būti įtvirtinta ir įstatyme, nes 2017 m. gruodžio 7 d. Seimo plenariniame posėdyje numatoma balsuoti dėl Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1242, kuriuo nustatoma minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo tvarka, priėmimo.
Jei šis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas bus priimtas, jau gruodžio mėnesį Seimas galėtų priimti ir projektą, kuriuo užtikrinama skolininko išgyvenimui būtinų pajamų neliečiamybė.
N. Puteikis tikisi, kad problemos sprendimas, kurį vengta priimti jau daug metų, nebus atidėtas ateičiai, nes skurdo dugne gyvenantiems žmonėms kiekviena diena yra skaudi.
Todėl Seimo narys kviečia visus, kam šis projektas aktualus – ir savo kolegas, ir antstolius, ir piliečius – dalintis argumentais už ir prieš, o taip pat primena, kad jį tobulinant galima teikti pasiūlymus.
N. Puteikis jau įregistravo pasiūlymą papildyti šį projektą, kad būtų užtikrintas ne tik paties skolininko, bet ir jo išlaikomų nedarbingų šeimos narių minimalių poreikių patenkinimas – nustatant, kad tuo atveju, jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, iš kurios išieškoti negalima, yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (žr.: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1265845).
Minčių ir pasiūlymų dėl projekto lauktume el. pašto adresu Naglis.Puteikis@lrs.lt.
