Seimo rudens sesijos apibendrinimas
Pabandykime trumpai apibendrinti Seimo Rudens sesiją. Ji tikrai buvo specifinė. Net dėl dviejų priežasčių.
Pirma, opozicija su valdančiąja dauguma po rinkimų apsikeitė vietomis.
Antra, koronaviruso grėsmė vis labiau spaudė parlamentarus pereiti prie virtualių posėdžių. Tam reikėjo ne tik pataisyti Seimo Statutą, bet ir gerokai paprakaituoti IT specialistams.
Politinė migracija
Taigi Rudens sesija Seime buvo itin dramatiška. Su politika atsisveikino itin ilgą laiką viešumoje šmėžavę politiniai herojai. Tiesa, tik Irena Degutienė, Bronius Bradauskas ir Vytautas Kamblevičius tai padarė savo noru, apsisprendę nebedalyvauti rinkimuose. Nemažas būrys veteranų stengėsi išlikti Seime bent dar truputį. Tačiau jau spalio pabaigoje paaiškėjo, kad baigėsi Gedimino Kirkilo, Juozo Bernatonio, Lino Linkevičiaus, Irenos Šiaulienės, Rimo Dagio, Egidijau Vareikio, Valerijaus Simuliko parlamentinė karjera.
Jau seniai Seime nebuvo tiek jaunų žmonių, tarp kurių nemažai tų, kurie politikoje žengia tik pirmus žingsnius. Vyksta natūrali kartų kaita, kuri neišvengiamai keičia tiek politikos turinį, tiek politinę kultūrą.
Jau ir išrinktame Seime labai greitai prasidėjo migracija. Du parlamentarai – Ramūnas Karbauskis ir Antanas Guoga – paliko Seimą. Na, o eksliberalas Kęstutis Glaveckas perėjo į pakankamai radikalią opoziciją buvusiai partijai. Kiek suprantu, Kęstutis labiausiai užpyko, jog jam nebuvo pasiūlyta jokio posto, o Ramūnas ir Antanas suprato, kad buvimas parlamentaru „suriša rankas“ sėkmingai būti versle ir buvimas opozicijoje to tikrai negali kompensuoti. Į Seimą sugrįžo LVŽS atstovė A.Kubilienė ir su darbiečiais kandidatavęs A. Skardžius. Tiesa, jis veikiausiai formaliai sugrįš jau Pavasario sesijoje, kai prisieks Seimo posėdyje.
Kas toliau? Nėra aiškus P. Gražulio V. Gapšio likimas, nes abiem šiems parlamentarams panaikinta teisinė neliečiamybė. Daugiau permainų, panašu, kol kas nenusimato.
Vyriausybė ir biudžetas
Šiandien dar sunku vertinti, kiek stipri naujoji Vyriausybė. Nekelia abejonių, kad premjerė Ingrida Šimonytė yra akivaizdi politinė lyderė šiandien, bet nėra aišku, ar kiti Vyriausybės nariai bus tik vykdytojai ar kūrėjai. Originaliausi pasirinkimai – Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministrų. Nors tai labai skirtingos asmenybės, bet bendra, jog jos meta iššūkį nusistovėjusiai sistemai.
Beje, dėl koronaviruso, I. Šimonytės tvirtinimas įgavo netikėto dramatizmo ir čia jai padėjo keli socialdarbiečių balsai. Jau dabar akivaizdu, kad naujoji valdančioji dauguma yra gana trapi ir Pavasario sesijoje gali kilti sunkumų, priimant strateginius teisės aktus.
Daug aistrų sulaukė ir Valstybės biudžeto tvirtinimas. Labiausiai dėl to, kad pradėjo jį rengti vieni, o pabaigė – kiti. Buvę valdantieji griežtai kritikavo, ką patys buvo suplanavę, o naujieji valdantieji, nepaisant visų kalbų, kad reikia radikalių permainų, bandė būti kuo nuosaikesni. Jie paprasčiausiai padidino biudžeto išlaidas ten, kur pirminiame projekte buvo „pamiršta“ skirti, ir padidino deficitą.
Bet kuriuo atveju, tapo aišku, kad dešimties metų scenarijus ir „diržų veržimasis“ nesikartoja. Priešingai, naujoji valdžia net bando būti dosnesnė pensininkams, valstybės tarnautojams, šeimoms, auginančioms vaikus, nei buvusi.
Kova su pandemija
Svarbiausiu rūpesčiu per visą Rudens sesiją išliko kova su pandemija. Didžiausiu galvos skausmu tapo didelės dalies visuomenės abejingumas raginimams riboti socialinius kontaktus bei tai, jog, artėjant rinkimams, buvusi valdžia bijojo imtis griežtų priemonių. Tad lapkričio mėnesį pamatėme itin kraupius susirgimų ir mirčių skaičius.
Situaciją apsunkina tai, ką specialistai vadina „pandeminiu nuovargiu“, kuris esą ištirpdo žmonių socialinę atsakomybę ir trukdo racionaliai mąstyti, pakerta solidarumą. Jis būdingas ne tik Lietuvai.
Tačiau apribojimai vis tiek kažkiek veikia, o dar vilties suteikė prasidėjusi vakcinacija. Deja, ji ir vėl parodė, jog dar gyvas ilgesys „blatui“. Dalis žmonių pasiskiepijo ne todėl, kad kovoja „pirmoje fronto linijoje“, bet dėl to, kad yra gerose santykiuose su tais, kurie vietose organizavo skiepijimą. Prezidentas labai įtūžo ir perskaitė moralą A. Dulkiui. Tačiau pykti lengviau, nei atrasti išeitį. Juk prie kiekvieno kontrolieriaus nepastatysi.
Galima drąsiai prognozuoti, kad ir Pavasario sesijoje pandemija bus labai svarbi politinių diskusijų tema. Galima pasidžiaugti bent tuo, kad parlamentarai pagaliau išmoko dirbti virtualiai ir galima garantuoti, kad Seimas nepasitrauks į saviizoliaciją.
Apšilimas prieš darbus?
Seimas pritarė Vyriausybės programai, nors ir visi sutarė, kad ji parengta (dėl objektyvių priežasčių) labai skubotai ir kur kas svarbesnis dokumentas bus Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Jis turėtų būti parengtas vasarį.
Kol kas Vyriausybei tenka visą energiją skirti „gaisrų gesinimui“ ir sunku įvertinti, kiek jai pavyks įgyvendinti svarbiausius pažadus: socialinės politikos modernizavimą, švietimo sistemos pertvarką ir kokybiškų medicinos paslaugų prieinamumą visiems.
Nors Rudens sesijoje teko atlikti ir labai svarbių darbų – pavyzdžiui, atskirai reikėtų paminėti įvairaus lygio teisėjų, Generalinio prokuroro, Vaikų teisių kontrolieriaus patvirtinimą, – tačiau iš esmės tai tebuvo apšilimas prieš svarbiausią darbymetį. Politikos ekspertai žino, kad svarbiausi naujosios valdžios darbai turi būti padaryti per artimiausias tris Seimo sesijas, paskui vėl prasidės skaičiavimai dėl artėjančių Savivaldos rinkimų, prasidės veikiau retorinės kovos, nei būtinų, bet neretai nepopuliarių, sprendimų priėmimas.
Aišku, daug kas priklausys nuo to, kaip seksis kovoti su pandemija. Turiu galvoje ne tik pačio viruso suvaldymą, bet ir tikslingą paramą tiems, kurie nukentėjo, buvo priversti sustabdyti ar gerokai sumažinti savo verslą. Nors paprastai sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį, bet, spėju, jau balandį galėsime aiškiau matyti, ar kylame į kalną, ar toliau ritamės žemyn.
Užsk. Nr. AN-033
