Silva Lengvinienė: „Kultūros edukacija keičia gyvenimus ir turi vykti visą gyvenimą“
Šiandien Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Silva Lengvinienė dalyvavo kasmetiniame nacionaliniame kultūros forume „Kultūra ir gerovė“, kuriame ji pasisakė sesijoje, skirtoje kultūrai ir švietimui. Seimo narė akcentavo kultūrinės edukacijos svarbą per Kultūros pasą ir mokymąsi visą gyvenimą.
„2018 metais pradėjo veikti puikus kultūrinis instrumentas, puiki kultūrinė inovacija vaikams – Kultūros pasas. Iš Kultūros paso laimi mokiniai, mokytojai, mokyklos, taip pat menininkai, muziejai, bibliotekos, kitos viešosios įstaigos, smulkusis verslas – visi, kurie kuria ir teikia vadinamąsias kultūros paslaugas. Tačiau drįsčiau teigti, kad formali ir praktinė Kultūros paso reikšmė skiriasi. Pirmiausiai reikia didinti jam skirtą finansavimą“, – kalbėjo S. Lengvinienė.
Seimo narės požiūriu, lėšų padidinimas Kultūros pasui ypač padėtų regionuose gyvenantiems mokiniams, kurie paprastai turi mažiau finansinių galimybių dalyvauti kultūros renginiuose. Ji taip pat akcentavo, kad labai svarbu „į Kultūros paso meniu įtraukti kuo daugiau profesionalių menininkų, kurie galėtų atvažiuoti į pačias mokyklas padėti ir mokytojams, ir mokiniams prisiliesti prie kultūros, renginių“. Šiuo metu Kultūros pasui skiriama 15 eurų vienam mokiniui per metus, o tai reiškia, kad su Kultūros pasu kiekvienas moksleivis kasmet gali dalyvauti tik maždaug 5 kultūros renginiuose.
S. Lengvinienės teigimu, „mokymasis visą gyvenimą tapo siekiamybe, bet ne realybe, kaip ir gyventojų kūrybiškumo, kultūrinių kompetencijų ugdymas, kuris turi būti įgyvendinamas per formalųjį ir neformalųjį mokymą“. Jos įsitikinimu, kultūrinės edukacijos visą gyvenimą idėja bus galiausiai realizuota, nes dabar labai didelis dėmesys yra skiriamas mokymosi visą gyvenimą koncepcijos įgyvendinimui.
