Seinuose laukiama anykštėnų patirties
Antano Baranausko asmenybė suartino Anykščių ir Seinų (Lenkija) kultūros bendruomenes, skatindama keistis patyrimu ir kartu ieškoti bendros veiklos perspektyvų. Balandžio 12-ąją tai patyrė Anykščių muziejininkai, su oficialiu darbo vizitu viešėję Seinuose.
Tokį vizitą inicijavo ir susitikimus Seinuose rengė ten jau metus reziduojantis Lietuvos Respublikos konsulas Vaclavas Stankevičius. Įvertinęs kultūrinių ryšių ir iniciatyvų galimybes, diplomatas pakvietė Anykščių muziejininkus pažinčiai ir tolimesniam bendravimui tiek su Lietuvių namais Seinuose, tiek ir su didžiausią muziejinių ekspozicijų kompleksą valdančia organizacija – Seinų paminklų globos draugija.
Būtent šis visuomenininkų sambūris, bendrai veiklai sutelkęs grupę iniciatyvių miesto inteligentijos atstovų, daugiau nei dešimtmetį plėtoja veiklą Seinų parapijai priklausančiuose pastatuose: taip vadinamuose Vyskupų rūmuose ir buvusiame dominikonų vienuolyne, kur visą šimtmetį veikė Seinų kunigų seminarija.
Viešnagės metu anykštėnai pirmą kartą pateko į istorinius Vyskupų rūmus – pastatą Seinų miesto centre, kuriame paskutiniuosius ketverius metus praleido ir vyskupas Antanas Baranauskas, ten pasitikęs savo gyvenimo saulėlydį. Išliko laiptai į antrąjį aukštą, į vyskupo gyvenamąsias patalpas, kuriais senatvėje tekdavo kopti ir didžiajam anykštėnui. Seinų paminklų globos draugija kone dešimtyje šio pastato salių įrengė muziejinę ekspoziciją, pristatančią ir Seinų krašto seniausiąją istoriją – per archeologijos radinius, ir Seinų vyskupijos istoriją – per čia dirbusias asmenybes, ir sudėtingą paribio istoriją karų ir ginkluotų konfliktų laikais. Visuomenininkai surinko ar net supirko kelis tūkstančius autentiškų eksponatų, saugo ir eksponuoja XVI–XIX a. originaliuosius dokumentus.
Šalia Seinų katedros per visus karus išlikęs XVII a. statytas dominikonų vienuolyno pastatas, menantis Seinų kunigų seminarijoje užaugusį ir XIX–XX a. lietuvių inteligentijos žiedą, irgi palaipsniui virsta didžiuliu muziejumi. Kaip sakė anykštėnams Seinų ekspozicines erdves pristatęs Paminklų globos draugijos viceprezidentas, pagal išsilavinimą ekonomistas, o pomėgiu – istorikas Jaroslavas Domoslavskis, unikalų pastatą, kurio statybai nenaudota geležis – vien tik mūras, labiausiai nuniokojo XX a. antrojoje pusėje čia veikusi profesinė mokykla. Dabar čia palaipsniui atkuriamos pavienės patalpos, įgyjančios etnografijos, tautodailės, sakralinio meno ekspozicijų vaizdą.
Vieną iš salių antrajame aukšte su kampiniu bokšteliu pasiūlyta įrengti kaip Lietuvių menę daugiatautei Seinų krašto kultūros įvairovei atspindėti. Buvusio vienuolyno kompleksui atgimstant, ir ši patalpa be grindų, kol kas primenanti įstrigusią statybvietę, galėtų virsti tiek nuolatinės Seinų krašto lietuvių kultūros paveldo ekspozicijos, tiek ir nuolat keičiamų parodų vieta.
Su atsakomuoju vizitu į Anykščius ketinantys atvykti Seinų muziejininkai ieškos bendrų tarptautinių projektų rengimo ir infrastruktūros tvarkymo, turistų srauto formavimo patirčių.
