Sėkmingus Kauno miesto projektus tęs naujos kadencijos taryba

Pradėta Laisvės alėjos rekonstrukcija, Panemunės tilto statybų finišas, ženkliai sumažėjusi šilumos kaina, iškovota teisė rengti vaikų olimpines žaidynes – bene svarbiausi pastarųjų metų darbai, kuriuos tęs naujai išrinkta miesto taryba.

 Pasak kadenciją baigiančio Kauno mero Andriaus Kupčinsko, miestas pasiekė didelį proveržį, įgyvendinta daugybė projektų. Svarbu ir tai, jog miestas nėra praskolintas: biudžetas subalansuotas, o paskolos valdomos atsakingai

Užbaigs svarbius projektus

„Šiemet mieste užbaigtų darbų tikrai netruks, ypatingai antroje metų pusėje. Tiek Panemunės tiltas, KOP, Ateities pl. statomi Kauno mechaninio biologinio komunalinių atliekų (MBA) apdorojimo įrenginiai, „Tauro“ sporto mokykla, Panemunės paplūdimys ir kt. – visų šių objektų darbų užbaigtumas šiuo metu siekia apie 80 proc. Šie ir kiti objektai apvainikuos 2007-2013 m. ES paramos laikotarpį. Žinoma smagu matyti kylančius objektus, tačiau atlikta daug paruošiamųjų darbų: paruošti detalieji, techniniai projektai, investiciniai planai, atlikti įvairūs derinimai. Tikiuosi, jog darbų apimtys ir sparta ateityje nesumažės“, – sakė kadenciją baigiantis Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Atpigusi šiluma

Kaip vieną reikšmingiausių nuveiktų darbų kadenciją baigiantis meras įvardija Kauno šilumos ūkio demonopolizacijos procesą.

„Prieš dešimtmetį su Kauno termofikacine elektrine (KTE) pasirašyta sutartis dėl šilumos tiekimo buvo lyg didelis akmuo, kuris slėge miesto pečius. 2012 metais patyrėme didelį spaudimą – buvo siekiama, jog Kauno termofikacinė elektrinė išlaikytų 50 proc. šilumos rinkos. Iš tiesų tam spaudimui nepasidavėme, atsilaikėme ir ėmėmės investicijų į biokuro jėgaines, o dabar rezultatus jaučia visi kauniečiai“, – teigė A. Kupčinskas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) paskelbė 2015 m. balandžio mėnesio šilumos kainų statistiką, kuri rodo, kad šilumos kaina Kaune balandį – mažiausia Lietuvoje. Ji sudaro tik 4,96 euro ct/kWh su PVM. Tai tapo įmanoma akcinei bendrovei „Kauno energija“ savo gamybos šaltiniuose įdiegus 6 naujus biokuro katilus bei sukūrus įtemptą konkurencinę aplinką šilumos gamybos sektoriuje Kaune.

Prioritetas – Laisvės alėjos rekonstrukcija

Praėjusią savaitę prasidėjo pirmojo Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapo darbai. Visi darbai atkarpoje tarp A. Mickevičiaus gatvės ir Soboro turi būti baigti iki šių metų gruodžio mėnesio. Nepriklausomybės aikštės rekonstrukcija suplanuota kitiems metams.

Planuojama, jog visos Laisvės alėjos atnaujinimas bus baigtas iki 2020 metų. Pirmąjį rekonstrukcijos etapą vykdo savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusių bendrovių „Autokausta“, A.C.B (Latvija) ir „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumas.

2017 metais rengs vaikų žaidynes

Naujosios kadencijos miesto taryba organizuos 2017 metais Kaune vyksiančias vaikų olimpines žaidynes. Teisę rengti šį grandiozinį sporto renginį Kaunas iškovojo praėjusių metų pabaigoje kuomet Lake Macquarie mieste (Australija) susirinkęs Tarptautinių vaikų žaidynių organizacinis komitetas priėmė galutinį sprendimą dėl miesto, kuris surengs šias žaidynes.

Praėjusią vasarą Kaune lankęsi Tarptautinių vaikų žaidynių prezidentas Torstenas Raschas ir generalinis sekretorius Richardas Smithas apžiūrėjo „Žalgirio“ areną, ‚Girstučio“ kompleksą, S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, sporto halę, Jachtklubą bei Vytauto Didžiojo ir Kauno Technologijos universiteto bendrabučius, kuriuose būtų apgyvendinami žaidynių dalyviai.

Tarptautinės vaikų žaidynėse dalyvauja nuo 1500 iki 2000 sportininkų. Iki 16 metų amžiaus sportininkai paprastai varžosi 6-10 skirtingų sporto šakų varžybose.

Atidarys jau šį rudenį

Panemunę ir Žemuosius Šančius jungiančio tilto darbai vyksta pagal grafiką ir bus baigti laiku. Jau atliktų darbų vertė siekia beveik 23 milijonus eurų. Iki rudens bus pastatytas ne tik naujasis keturių eismo juostų tiltas, bet ir įrengtos bei sutvarkytos šviesoforinės sankryžos, siekiant išvengti eismo spūsčių.

„Šiuo metu vyksta tilto perdangos įrengimo darbai. Tikslas – kuo greičiau ją „užsibetonuoti“, kad būtų galima vykdyti tolimesnius darbus: kloti asfaltbetonio dangą, įrengti bortus, turėklus. Praėjusiais metais buvo sujungtos metalinės konstrukcijos, šiemet rudenį planuojamas pilnas darbų baigimas ir eismo paleidimas. Kol kas viskas vyksta pagal planą, pagal pasirašytus susitarimus ir turimus finansavimus“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Naujasis tiltas bus nebe dviejų, o keturių eismo juostų. Atitinkamai bus tvarkoma ir miesto infrastruktūra, esanti šalia tilto: išplečiamos viešojo transporto stotelės, įrengiamos trys šviesoforinės sankryžos, iš kurių dvi tiesiogiai susijusios su Panemunės tiltu, tam kad pervažiavus tiltą būtų išvengiamą eismo spūsčių.

Tarnaus ne tik kariniams tikslams

Vis ryškiau matosi ir prieš metus Aleksote pradėto statyti Karinių oro pajėgų (KOP) Paieškos ir gelbėjimo posto kontūrai. Šiuo metu likę užbaigti žemės darbus, naujasis angaras jau beveik įrengtas.

Užbaigus visus statybos darbus šioje vietoje iškils modernus ir šiuolaikiškas Paieškos ir gelbėjimo postas, kuris tarnaus tiek civiliniams, tiek ir kariniams tikslams. Projekte numatyta, kad aviacinio statinio aukštis sieks 11 m, ilgis – apie 30 m.

KOP Paieškos ir gelbėjimo poste bus įrengtos trys pakilimo-nusileidimo aikštelės, aerodromo takai apšviesti modernia ir visus tarptautinius reikalavimus atitinkančia antžemine šviesos signalizacija.

Įteiks Europos paveldo ženklą

Kovo mėnesį Europos komisijai oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas.

Į iškilmingą ženklo įteikimo ceremoniją Briuselyje išvykęs kadenciją baigiantis Kauno meras tikina, jog šis įvertinimas neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus.

Tai – labai reikšmingas įvertinimas Kaunui. Siekdami Europos paveldo ženklo siekėme atkreipti Lietuvos ir Europos gyventojų dėmesį į unikalų Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinį – Kauno tarpukario modernizmą. Šis ženklas prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros Lietuvoje išsaugojimo, visuomeninio statuso stiprinimo, požiūrio į šį palikimą formavimo ir tolimesnių tyrimų.