25 birželio, 2018
Genovaitė Paulikaitė

Senas padangas galima surinkti patogiau ir be papildomų išlaidų

„Jau aštuonios padangos sandėliuke kėpso“, – dirstelėjusi į nemažą plotą užimančias padangas, susirūpinu, kur man jas padėti. Neišmesi juk pamiškėje ar miško viduryje. Teoriškai žinodama, kad 4 ar 5 senas padangas galima atiduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, pasineriu į visagalį internetą.

Vilniuje tik keturios vietos?

Nepasakyčiau, kad paieška buvo labai greita ir sėkminga. Ji man pasiūlė keletą straipsnių, kuriuose gyventojai raginami senas padangas vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, pagąsdinimą, kokia bauda gresia už ne vietoje išmestas šias atliekas, bet aikštelių adresai juose buvo nutylėti. Pagaliau šį tą pavyksta išsiaiškinti. Randu informaciją, kokiose Vilniaus vietose surenkamos senos padangos. Nurodytos keturios vietos. Tiesa, paieškos išmestame žemėlapyje parodytos tik trys stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Deja, nė viena jų – nėra pakeliui. Vadinasi, yra viena išeitis – tikslinga kelionė su 4 senomis padangomis gana užkrautomis gatvėmis. Ir nurodytas darbo laikas ne pats patogiausias – nuo 10 iki 19 valandos, pietų pertrauka nuo 14:30 iki 15 valandos. Visas išganymas – šeštadienis. Nors, kaip internete nurodoma, padangos priimamos nuo 10 iki 16:30 ir pietaujant nu 13 iki 13:30, vis tik galima prisiderinti. Jau buvau bepuolanti rengtis šeštadienio išvykai, bet dėl visa ko nusprendžiau pasitikslinti darbo laiką kitame puslapyje. Ten aptinku dar labiau galvą susukančią informacija. Pasirodo, šios aikštelės tik dvi dienas priima nuo 10 iki 19 valandos, likusiomis dirba nuo 8 iki 17, o šeštadienį – iki 15:30. Suprantu – nebesuspėsiu: padangos lieka gulėti sandėliuke.

Aikštelių išlaikymas kainuoja

Paieškų azarto pagauta, pabandau išsiaiškinti, gal kituose miestuose ir rajonuose paprasčiau atsikratyti senomis padangomis. Google paieška Kaune nurodo vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, Klaipėdoje – 3, Neringoje, Palangoje, Šilutėje, Skuode, Kretingoje, Klaipėdos rajone – po vieną. Panaši situacija ir kituose regionuose. Ir tai suprantama. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių išlaikymas kainuoja. Jose surinktų padangų atliekų sutvarkymas taip pat reikalauja nemažų išlaidų. Padangų atliekų tvarkytojams už paslaugą sumokama net iki keliasdešimt eurų už toną. Moka arba savivaldybė iš biudžeto, arba regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Neatmestina, kad tam tikslui gali būti naudojami ir rinkliavos už komunalines atliekas pinigai.

Taigi padangų atliekų surinkimas ne taip ir patogus. O svarbiausia – už padangų atliekų, surinktų didelių gabaritų atliekų aikštelėje, sutvarkymą mokame visi.

Yra patogesnių būdų

„Jei senų padangų sutvarkymui yra naudojamos rinkliavos už komunalines atliekas lėšos, jau yra įstatymo pažeidimas. Įstatymas neleidžia šių pinigų naudoti taršos mokesčiu apmokestinamų gaminių atliekų sutvarkymui. Kiekvienas žmogus, pirkdamas ar padangas, ar kitą apmokestinamąjį gaminį, sumoka ir už jo atliekos sutvarkymą“, – pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos (PIO) direktorė Danguolė Butkienė.

Jos teigimu, yra kur kas patogesnių ir papildomų išlaidų nereikalaujančių padangų atliekų surinkimo ir sutvarkymo būdų. Tai autoservisų ir padangų gamintojų-importuotojų bendradarbiavimas. „Šiuo metu nemažai autoservisų už senų padangų išvežimą moka padangų tvarkytojams. Tie autoservisai, kurie yra pasirašę sutartį su padangų gamintojais-importuotojais, už padangų atliekų išvežimą nieko nemoka. Jiems užtenka pranešti padangų gamintojui-importuotojui, ir jis viskuo pasirūpina, nes įstatymas juos įpareigoja arba mokėti taršos mokestį, arba sutvarkyti 80 proc. įvežto padangų kiekio, – sako PIO direktorė Danguolė Butkienė. – Autoservisuose, pasirašiusiuose sutartį su gamintojais-importuotojais, gyventojai galėtų nemokamai palikti ne tik keičiamas padangas, bet ir atvežti užsigulėjusias sandėliukuose. Gyventojams nebereikėtų gaišti laiko, gabenant atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, autoservisams tai nesukeltų papildomų rūpesčių bei išlaidų ir nebūtų prarandami mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai. Tad kviečiu autoservisus naudotis įstatymo įteisinta galimybe susimažinti išlaidas.“

Pasak Danguolės Butkienės, supaprastinant senų padangų surinkimą galima pasitelkti ir degalines. „Ne viena užsienio šalis tai praktikuoja – pastatytas stovas, ant kurio žmonės ir sumauna senas padangas. Tad apie tokią galimybę galėtų pagalvoti ir mūsų šalies savivaldybės. Savivaldybėms, pasirašiusios sutartį dėl padangų atliekų sutvarkymo su padangų gamintojais-importuotojais, nereikėtų skirti lėšų iš biudžeto šioms atliekoms sutvarkyti“, – dar vienai naujovei savivaldybes kviečia PIO direktorė Danguolė Butkienė.

Apie PIO

Padangų importuotojų organizacija įsteigta 2014 metais. Pagrindinis Organizacijos veiklos tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktuose ir  Lietuvos įstatymuose bei kituose teisės aktuose padangų gamintojams ir importuotojams numatytas su atliekų tvarkymu susijusias prievoles. Apie organizacijos reikalingumą liudija skaičiai. Jau pirmaisiais veiklos metais, prasidėjusiais vasario 14 dieną, įmonė sulaukė 61 gamintojo importuotojo pasitikėjimo. Buvo sutvarkyta  daugiau kaip 2810 tonų padangų atliekų.  2015 metais organizacija vienijo 83 narius. Buvo sutvarkytas daugiau kaip 4563 tonas padangų atliekų. 2016 metų pabaigoje organizacijoje buvo 84 nariai. Jie vidaus rinkai patiekė daugiau kaip 6860 tonų ir sutvarkė 5485 tonas padangų, įkūrė 263 padangų atliekų surinkimo aikšteles. 2017 metais organizacijoje buvo 111 gamintojų importuotojų, surinkta ir sutvarkyta 11794,988 tonų padangų atliekų.

PIO kontaktai – t el.: 8 672 54345; e. paštas: danguole@pio.lt

 


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos