Senieji vargonai – neįkainojamas paveldas
Pastaruoju metu kultūros paveldo apsaugos specialistų dėmesys skiriamas vargonų restauravimui. Atgimsta senieji instrumentai Telšių Katedroje, Žemaičių Kalvarijos, Pivašiūnų šventovėse. Apskritai senųjų vargonų vertės suvokimas, jų išsaugojimas – ir bažnyčių, ir vietos bendruomenių prestižo reikalas. Istoriniai vargonai gali tapti traukos objektu, didinti susidomėjimą vietove, nes naujų vargonų į neišsaugotų ir sunykusių vietą beveik jau niekur nestatoma, juos, deja, pakeičia elektriniai. Tai – paveldo specialistus liūdinanti tendencija. Paveldosaugininkai siūlo nenurašyti savo parapijose turimų senų vargonų: gal yra galimybė juos restauruoti, o gal įmanoma nusipirkti klasikinius vargonus iš Europoje kai kuriuose mažuose miesteliuose uždaromų bažnyčių? Senieji vargonai – neįkainojamas palikimas, istorinė atmintis, vertybė, kurią vietos bendruomenės ne visada suvokia.
Elektriniai vargonai – ne muzikos instrumentas
Kaip pasakojo šiuo metu bene didžiausius Lietuvoje barokinius Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonus, 1776 metais sukurtus privilegijuoto Karaliaučiaus rūmų vargonų meistro Adamo Gotbobo Kasperinio (Adam Gottlob Casparini), restauruojantis Girėnas Povilionis (VšĮ „Vargonų paveldo centras“), Lietuvoje iš 780 bažnyčių (710 – katalikų, 70 – evangelikų liuteronų) vargonus turi 550. Iš jų apie 500 yra istoriniai, tikrieji. „Gerai veikiančių ir nuolatos prižiūrimų koks 50–70, keli šimtai vargonų vos veikiantys, o apie 100–150 senųjų vargonų yra neveikiantys. Tikslų veikiančių kiekį įvardyti sudėtinga, nes nėra nuolatinės būklės stebėsenos. Būna, kad vargonai dar veikia, tačiau vargonininkai groja „Yamaha“, nes vargonai išsiderinę“, – sakė G. Povilionis.
Kaip pasakojo restauratorius, iki XVIII amžiaus, kol nebuvo geležinkelių, bažnyčios kviesdavosi meistrus iš užsienio ir jie vargonus gamindavo vietoje. Vėliau jau atsirado ir įvežtinių iš Karaliaučiaus, Vokietijos, Čekijos, Latvijos teritorijos. Pasak G. Povilionio, šiuolaikiniai elektriniai vargonai – ne muzikos instrumentas, o tik įrašytas garsas, kompiuteris su grojimo klaviatūra. Deja, kartais bažnyčių klebonai nueina šiuo keliu – pastato tokį pigų variantą, net neieškodami būdų turėti tikrą profesionalų muzikos instrumentą, kuris visada būdavo bažnyčios vertybė ir pasididžiavimas.
Pagaminti naujus profesionalius vargonus (jei jau neįmanoma restauruoti senųjų) Lietuvoje taip pat yra galimybė. Tuo užsiima VšĮ „Vargonų paveldo centras“ ir TŪB „Sūduvos vargonų dirbtuvė“ (Marijampolė). Priklausomai nuo vargonų dydžio, jų pagaminimas gali kainuoti nuo 50 tūkst. iki 2 mln. eurų. Taip pat daug vargonų dirbtuvių yra visoje Europoje.
Paklaustas, kokios svarbiausios vargonų nykimo priežastys, restauratorius teigė: „Dažniausios nykimo priežastys yra parapijos finansinė padėtis. Nuo to priklauso, ar ji gali išlaikyti profesionalų vargonininką, kuris moka groti vargonais, o ne tik spaudo klavišus. Dar svarbu klebono suvokimas, jo domėjimasis paveldu, muzika. Nemažai problemų sukelia netinkamas šildymo sistemos įrengimas bažnyčioje, dėl kurio itin išsausėja, perdžiūsta ir suskilinėja mediena“.
G. Povilionis apgailestauja, kad nemažos dalies Lietuvos bažnyčių vargonų būklė yra labai bloga. Ypač liūdina, kad blogos būklės ir keletas vertingiausių vargonų: Griškabūdžio (1804 m.), Tytuvėnų (1779), Kretingos evangelikų liuteronų (1785), Vabalninko (apie 1890), Krekenavos (XX a. pr. ), Skirsnemunės (XX a. pr. ), Vilkijos (XX a. pr.), Veliuonos (XX a. I pusė), Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo (1905) ir kitų bažnyčių.
Apie klasiką ir šlamštą
„Senieji vargonai yra vamzdiniai. Visi tikri klasikiniai vargonai turi dumples ir skambančius vamzdžius-švilpynes. O elektriniai ir kompiuteriniai vargonai – tiesiog „radijos“, kitaip tariant, šlamštas“, – sakė restauratorius. Dumples pučia elektriniai pūstuvai. Dar pasitaiko bažnyčių, kuriose, norint pūsti dumples, kitas žmogus turi kojomis minti jų pedalus.
„Tik senuose iki maždaug 1940 metų naudotos papildomos kojinės paminos (pedalai dumplėms dumti), rankinės svirtys arba ratai. Didžiausi istoriniai vargonai Lietuvoje, esantys Kauno Arkikatedroje, turi 64 registrus, 9 dviem ratais dumiamas dumples, trejas dideles maitinančiąsias dumples, 128 registrų dumpleles, 128 klaviatūros dumpleles, sankabų ir kitokių įrenginių dumples. Viena iš tokių bažnyčių, kur vargonuose naudojamos kojinės paminos, yra Ugionių bažnyčia Raseinių rajone. Bet Ugionių bažnyčios vargonai nėra šiuo atveju išskirtiniai, nebent tuo, kad dėl lėšų trūkumo juose nėra papildomai sumontuotas elektrinis oro pūstuvas, kuris į dumples tiekia orą. 99% vargonų šiandien turi papildomai sumontuotus elektrinius oro pūstuvus“, – sakė G. Povilionis.
Pirmieji vargonai – dovana Vytauto Didžiojo žmonai
Kaip pasakojo restauratorius, seniausi išlikę veikiantys vargonai Lietuvoje stovi (2004 metais perkelti iš Gintališkės bažnyčios) Kretingos pranciškonų bažnyčioje. Jie pagaminti XVII amžiaus pabaigoje – XVIII amžiuje, restauruoti 2004 metais. „1408 metais pirmieji vargonai Lietuvoje atvežti iš Prūsijos kaip dovana Vytauto Didžiojo žmonai Onai nuo Kryžiuočių ordino magistro Ulricho fon Jungingeno, – teigė G. Povilionis. – Lietuvoje vargonai labiau paplito nuo XVII–XVIII amžiaus, kai greta iš Vokietijos ir Prūsijos žemių atvykstančių vargonų meistrų šiuos instrumentus pradėjo dirbinti ir vietiniai amatininkai, kurie dažniausiai buvo ne vietinės kilmės, o atvykėliai – kviestiniai amatininkai, dažniausiai apsistoję Vilniuje ir sėsliai gyvenę“.
Įspūdinga drožyba
Paprašytas papasakoti, kuo išsiskiria šiuo metu restauruojami Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai, G. Povilionis vardijo: „Įspūdinga šių vargonų prospekto drožybos ikonografija neturi analogų Lietuvoje. Tai – grakštūs, chaotiškai išsibarstę asimetriški rokailių ornamentai, susipinantys su stilizuotais akanto lapais bei lūžtančių jūros bangų motyvais, treliažo elementais. Jų autorius turėjo būti nepaprastai aukšto profesinio lygio drožėjas. Vargonus puošia karaliaus Dovydo ir net septynios angelų skulptūros, apvainikuojančios visą fasadą. Vargonų prospektas, korpuso rėmai, drožiniai ir skulptūros buvo nudažyti keliomis spalvomis ir paauksuoti. Griežykla yra prospekto centre. Iki šių dienų griežykloje išliko autentiški registrų užrašai ir juos atitinkantis autentiškas vamzdynas. Taip pat yra originalios šešios pleištinės dumplės. Beveik visi vamzdžiai, oro skirstymo dėžės, mechanika yra autentiški“. Dar šie vargonai išskirtiniai tuo, kad yra vieninteliai išlikę autentiški Adamo Gotlobo Kasparinio (1715–1788) sukurti. Šis vargonų meistras pastatė ir perstatė daugiau kaip 75 vargonus Karaliaučiaus krašte ir Lenkijoje. Kristijono Donelaičio užsakymu buvo pastatęs nedidelius vargonus Tolminkiemyje (vok. Tollmingkehmen, dab. Čistyje prudy Kaliningrado sr.).
Kasparinio vargonų restauravimas
Garsieji A. G. Kasperinio vargonai buvo pradėti restauruoti 1993 metais, tačiau susidurta su sunkumais, trukdžiais, organizuojant darbus būta nesklandumų, kai kurie darbai atlikti nekokybiškai (tai konstatavo specialistų apžiūros aktai), todėl dabar šiems vargonams skiriamas didelis dėmesys.
2017 metais VšĮ „Vargonų paveldo centras“ (vadovas – G. Povilionis) restauravo šių vargonų registrus (iš viso 100 vamzdžių, 4 iš jų atkurti, nes neišlikę). 2019 metais, atsižvelgiant į jau atliktus bei dar anksčiau nekokybiškai atliktus darbus, buvo parengta nauja vargonų tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programa, kurią įgyvendina VšĮ „Vargonų paveldo centras“. Dabar ši įmonė savo restauracijos dirbtuvėse tęsia specialių technologinių sąlygų reikalaujančio vargonų instrumento naują restauravimo, konservavimo darbų etapą. Vargonų prospekto restauravimas numatytas ateity, kitame restauravimo darbų etape.
Kaip teigiama vargonų restauravimo ir konservavimo darbų apžiūros protokole, atlikti darbai atitinka rangovo pateiktame darbų akte nurodytas 2021 metais atliktas darbų apimtis: dūmimo sistemos pleištinių vienos klostės dumplių restauravimas, manualų ir pedalų oro dėžės tiltelio demontavimas ir jų restauravimas, pedalų vamzdyno restauravimas (Flaut&Quint(ön) Bass 8‛). Išardytos vargonų instrumento dalys – griežyklos, mechaninės traktūros, dumplės, oro skirstymo dėžės, vamzdynai – tinkamai saugomos, sandėliuojamos tvarkingai išrūšiuotos švariose, sausose, šiltose dirbtuvių patalpose, dalys kruopščiai restauruojamos, laikantis technologinių reikalavimų, laikomasi nustatyto darbų grafiko. Darbai vykdomi tinkamomis sąlygomis, profesionaliai.
Restauravimo pradžia – kartu su švedais
A. G. Kasparinio vargonais susirūpinta 1993 metais, kai grupė Lietuvos ir Švedijos istorinių vargonų specialistų nustatė pagrindinius restauravimo principus. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Geteborgo universiteto Vargonų meno centras „GOArt“ 2000 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią buvo numatyta tęsti unikalių vargonų tyrinėjimo ir restauravimo darbus. Švedijos pusės lėšomis parengta išsami dokumentacija. Kultūros ministerija A. G. Kasparinio vargonų restauravimui skyrė lėšų, už kurias buvo dezinfekuotas vargonų korpusas ir medinės vargonų choro dalys, restauruota vargonų korpuso konstrukcija.
Vargonų restauravimo darbų užsakovo funkcijas 2002–2006 metais vykdė valstybės įmonė ,,Lietuvos paminklai“. Atvirą darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjo UAB ,,Vilniaus vargonų dirbtuvė“ (vadovas – Rimantas Gučas), su ja buvo pasirašyta statybos rangos sutartis. Iš viso 2002–2006 metais vargonams restauruoti Kultūros ministerija ir KPD skyrė 112,2 tūkst. eurų.
