Septynios čiulbančios pavasario dienos
Kovo mėnuo ne tik paukščio, pavasario šauklio vardu vadinamas, bet ir jo dienos vis kuriam nors iš sparnuotųjų žmogaus linksmintojų ir pagalbininkų skiriamos. Kovo 4- ąją, dabar jau Kazimierinių vardu labiau žinomą, dažnas senolis yra vadinęs Varnėno diena.
Kovo 19-ąją pagal tradicinį kalendorių Pempės (Knyvės) šventė. Kovo 25-oji jau Gandrinės, mieliausiojo sodybos paukščio, atnešančio namams laimę, diena. Tačiau bene gausiausia laukiamų svečių yra kovo 10-oji, Keturiasdešimties paukščių diena. Ir nors šis skaičius daugiau simbolinis, keturiasdešimt yra išsipildžiusi gausybė, skaičius atveriantis naują metą ir naujas galimybes. Keturiasdešimt paukščių, pragystančių mūsų ausims – tikrojo pavasario atgimimo ženklas.
Neatsitiktinai ir Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje stiklo vitrinoje parengta zarasietės Jolantos Lašaitės karpinių paroda „Septynios čiulbančios pavasario dienos“.
Autorė turi daug pomėgių, karpiniai vienas iš jų. Ji audžia drobes, mezga, velia iš vilnos, dalyvauja keramikos užsiėmimuose. Veikliai moteriai ir veiklos Zarasuose apstu. O pabandžiusi karpyti tiesiog „užsikrėtusi“ šia veikla. Pradėjusi karpyti nuo paprastesnių ornamentų, vėliau išbandžiusi ir sudėtingesnius. Tai tik dalis jos karpinių skirtų pavasariui taip skambiai pavadintų „Septynios čiulbančios pavasario dienos“
Tai septyni įrėminti karpiniai su čiulbančiais pavasario pranašais, šių karpinių dvasią puikiai atspindi poeto Henriko Nagio eilėraščio ištrauka.
„Nebijok –
tai sugrįžtančių paukščių sparnai
tokį keistą skambesį kelia
nakty – –
Nebijok –
tai pabudo kalnai –
ir vandenys srūva upeliais“ (H. Nagys)
Autorės darbų paroda veiks iki gegužės mėnesio. Maloniai kviečiame pasigrožėti darbais.
