Sergantys priklausomybės ligomis vangiai naudojasi galimybe gydytis
Nepaisant to, kad kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis už paslaugas priklausomybės ligoms gydyti sumokamos didžiulė pinigų suma, sergantys žmonės vis dar gana vangiai naudojasi galimybe pasveikti. Todėl Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina priklausomybės ligomis sergančiuosius pasinaudoti pagalba ir nemokamai gauti gydymo paslaugas, kurios esant tokiai situacijai – išties labai reikalingos.
Paprastai priklausomybe susergama, kai susideda kelios priežastys – paveldimumas, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Priklausomybės ligos yra labai rimta problema, dėl kurios kenčia ne tik sergantis žmogus, bet ir jo artimieji.
Deja, VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, daugelis sergančių žmonių vis dar nepripažįsta sau ir artimiesiems, kad turi problemų dėl priklausomybės alkoholiui, narkotikams ar kitoms psichotropinėms medžiagoms ir nesikreipia pagalbos, nors tam yra sudarytos visos sąlygos.
„Pirmiausia toks žmogus turi pradėti norėti įveikti jį kamuojančią problemą, nes ji kankina ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius, kurie matydami, kaip jis kenčia, irgi nesijaučia gerai. Na, o žengęs rimtą žingsnį ir nusprendęs gydytis, tačiau nežinantis nuo ko pradėti, toks žmogus turėtų pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris suteiks pirminę konsultaciją, visą informaciją apie galimybes gydytis toliau, skirs pirminį gydymą ar nukreips į kitą gydymo įstaigą, kuri suteiks reikiamą pagalbą. Gali būti, kad pakaks vizito pas pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti psichiatrą, bet jei reikės daugiau pagalbos, tokį pacientą gydantis medikas gali nukreipti ir į ligoninę. Svarbiausia, kad žmogus nesivadovautų stereotipais, nesigėdintų ir kreiptųsi pagalbos, nes priklausomybė yra pagydoma”, – sako V. Zaksas.
Paprastai po kreipimosi į šeimos gydytoją yra dvi tolimesnio gydymo nuo priklausomybės galimybės – žmogus nukreipiamas į psichikos sveikatos centrą arba priklausomybės ligų centrą, kuriuose dirba kvalifikuotų medikų komandos.
Pasak V. Zakso, visos galimybės gydytis nuo priklausomybės yra sudarytos ne tik Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms, bet ir tiems, kurie draudimo neturi, šių žmonių gydymas apmokamas iš valstybės biudžeto.
Lietuvoje iš viso yra 5 tokie priklausomybės ligų centrai, įsikūrę didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Į šiuos centrus kasmet kreipiasi 4–5 tūkst. žmonių. Už gydymą nuo priklausomybės ligų pačiam žmogui mokėti reikia tik vienu atveju – jeigu jis nori gydytis anonimiškai.
Jei priklausomybės ligomis sergančiam žmogui prireikia skubios pagalbos ir nėra laiko kreiptis į šeimos gydytoją, reikia nedelsiant skambinti dėl skubios medicinos pagalbos. Kasmet į šalies gydymo įstaigas pristatomi per 8 tūkst. žmonių dėl ūmių apsinuodijimų alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis.
„Vien pirminę psichikos sveikatos priežiūros pagalbą teikiantiems specialistams, į kuriuos gali kreiptis ir priklausomybių ligomis sergantys žmonės, kasmet PSDF lėšomis sumokama per 10 mln. eurų. Tuo tarpu priklausomybės ligų gydymas stacionare, kai žmogus turi elgesio ir psichikos sutrikimų, per metus kainuoja PSDF biudžetui virš 3 mln. eurų”, – teigia V. Zaksas.
Nuo 2015 m. vidurio priklausomybės ligomis sergantys žmonės, praėję tam tikrą gydymo kursą, turi galimybę gydytis ir pagal specialią reabilitacijos programą, kuri padeda pacientams sugrįžti į normalų socialinį gyvenimą. Šias paslaugas galima gauti reabilitacijos centruose ar gydymo įstaigose, kurios turi teisę teikti tokias reabilitacijos paslaugas.
