Šiandien – Tarptautinė triukšmo supratimo diena
Šių metų balandžio 29 d. pasaulyje jau 20-ą kartą minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams. Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos kviečia vienyti pastangas, saugojant save, savo aplinkinius ir savo valstybę nuo triukšmo.
„Gyvenimas netriukšmingoje aplinkoje teigiamai veikia mūsų, mūsų šeimų, mūsų visuomenės fizinę ir psichikos sveikatą bei gyvenimo kokybę, – pabrėžia sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė. – Tarptautinę triukšmo supratimo dieną, inicijuotą JAV ne pelno siekiančios organizacijos „Klausos ir komunikacijos centras“, skirtingi valstybės ūkio sektoriai visose Europos šalyse turėtų atsakingai įsijungti į bendrą veiklą prieš triukšmą. Tačiau pradėti turime kiekvienas nuo savęs, paklausdami: „Ką aš padariau, kad gyvenčiau netriukšmingoje aplinkoje?“.
Šią dieną švietimo ir mokslo viceministrė dr. Natalja Istomina kviečia Lietuvos mokytojus prisidėti prie Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimo, organizuoti akcijas su mokiniais ugdant ateities Lietuvos kartų sąmoningumą ir supratimą apie nepageidaujamą triukšmą bei pažinimui vertingus garsus.
Triukšmas sukelia klausos pažeidimus, triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos.
Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Netiesioginis triukšmo poveikis siejamas su ilgalaike transporto eismo ar pramonine veikla šalia gyvenamosios aplinkos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. Viename naujausių aplinkos triukšmo valdymui skirtų PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistų leidinių „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje“ skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi.
Gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje triukšmo intensyvumas yra ribojamas. Didžiausias leistinas garso lygis yra nuo 6 val. iki 18 val. Tuo metu maksimalus garsas gali siekti iki 70 decibelų. Pavyzdžiui, durų ar telefono skambučio garsas yra apie 80, vilkšunio skalijimas 75-85 decibelų. Kiek daugiau ramybės reikalaujama vakaro metu, nuo 18 iki 22 val., tuomet neturėtų būti viršijamas 65 decibelų lygis. Tokius garsus atitinka įprastinė kalba (50-60 decibelų). Ramybės metu, nuo 22 val. iki 6 val. ryto, draudžiama viršyti 60 decibelų lygį – 30 decibelų triukšmą sukelia lapų šlamėjimas ar laikrodžio tiksėjimas, 40 decibelų – šnabždesys.
Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.
Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio.
