Šiauliai – 2025-ųjų metų didžioji Lietuvių kalbos dienų sostinė: atidarymo ceremonija ir įžanginė konferencija Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Jubiliejinį, jau 10-ąjį kartą, mūsų šalyje ir užsienyje organizuojamos Lietuvių kalbos dienos. Šiaulių miesto savivaldybės viešajai bibliotekai laimėjus projektą „Šiauliai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: šiauliečio kalbinė tapatybė“ didžiąja Lietuvių kalbos dienų sostine šiais metais tapo Šiaulių miestas!
Pasirašyta sutartis
Iškilmingas Lietuvių kalbos dienų sostinės atidarymo ceremonija ir konferencija „Šiauliai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: šiauliečio kalbinė tapatybė“ įvyko vasario 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27). Konferencijos dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė, Seimo narė Rima Baškienė. Šiaulių miesto merui A. Visockui ir VLKK pirmininkei V. Meiliūnaitei pasirašius simbolinę sutartį, Šiauliai buvo oficialiai paskelbti 2025-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine! „Sveikinu miestą su šia gražia iniciatyva! Visi, kas moka kalbėti lietuviškai, yra unikalūs žmonės, nes mūsų kalba – viena gražiausių pasaulyje“, – sakė A. Visockas. meras pasidalino savo vizija – kad Šiauliai taptų miestu be svetimų kalbų keiksmažodžių. Juk norint išreikšti susikaupusias emocijas, lietuvių kalboje nepritrūks stipresnių žodžių ar posakių. Ir tuoj pat pateikė nuotaikingą pavyzdį: „Visi žino, kad pietiniame Šiaulių rajone gyvena apuokas, tad taip lengva sakyti: eik tu, apuoke!“ „Keiktis sveika“, – rašytojo A. Škėmos žodžiais mero iniciatyvą palaikė VLKK pirmininkė V. Meiliūnaitė.
Sukurta Lietuvių kalbos dienų sostinės vėliava
Po sveikinimų ir sutarties pasirašymo, pradėta konferencija „Šiauliai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: šiauliečio kalbinė tapatybė“, kuriai pirmininkavo kalbininkė, profesorė dr. Genovaitė Kačiuškienė. Pasak jos, ne veltui Šiauliai vadinami saulės miestu, nes ir Lietuvių kalbos dienų sostinės vėliavoje, ir logotipe vaizduojama stilizuota saulė. Šią atributiką sukūrė Šiaulių technologijų mokymo centro Vizualinės reklamos gamintojo specialybės profesijos mokytojos, dailininkės-dizainerės Vitolda Veriankaitė ir Enrika Stanaitienė. Nauja tai, kad šiauliečiai pirmą kartą Lietuvių kalbos dienų istorijoje sukūrė vėliavą, kuri nuo šiol taps pereinamąja – baigiamajame sostinės dienų renginyje bus perduota VLKK atstovui. Pasak projekto organizatorių, siekiama, kad vėliavos perdavimas skatintų miestų bendrystę ir draugystę.
Skaityti pranešimai
Konferencijos metu Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė dr. Jolanta Vaskelienė skaitė pranešimą „Naujadarai Šiaulių krašto rašytojų tekstuose“. Daugiau nei 20 metų naujadarus tyrinėjanti mokslininkė pasidalino įžvalgomis apie Šiaulių krašto rašytojų kūriniuose vartojamų naujadarų darybos būdus, vartosenos ypatumus.
Ilgametis LKD Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkas, kalbininkas Algirdas Malakauskas skaitė pranešimą „LKD Šiaulių skyriaus išskirtinumas: nuo lietuvių kalbos diktantų iki viktorinų“. Draugija pirmoji Lietuvoje pradėjo rengti lietuvių kalbos diktanto konkursus miesto gyventojams. Iš viso surengti 25 lietuvių kalbos diktanto konkursai, skirti Motinos dienai. Taip pat organizuoti 22 diktanto konkursai Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti. Kalbininkas dr. Juozas Pabrėža savo pranešimą „Žemaičių kalbos ir žemaičių rašto tvirtinimas“ skaitė žemaitiškai. Žemaičių kalba, pasak lektoriaus, dabar išgyvena didelį pakilimą – „yra ne tik stipri ir gyva, bet ir skamba plačiau ir garsiau“. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė dr. Rūta Kazlauskaitė skaitė pranešimą tema „Kaip kalba šiauliečiai“. Trijų knygų apie vakarų aukštaičių šiauliškių patarmę autorė turėjo nuvilti žemaičių tarmės šalininkus – Šiauliai yra šiaurinių vakarų aukštaičių (šiauliškių) patarmės plote, o Žemaitija prasideda už Bubių. Lektorė aptarė pagrindines patarmės ypatybes ir pakomentavo tekstų pavyzdžius.
Konferencijos metu M. K. Čiurlionio kūrinius atliko jaunasis pianistas, Šiaulių miesto savivaldybės stipendininkas, Šiaulių UNESCO klubo premijos laureatas, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokinys Povilas Ušinskis, taip pat skambėjo Šiaulių Dainų muzikos mokyklos mergaičių ansamblio „Gintarinė saulė“ (mokytoja Eugenija Balvočienė, koncertmeisterė Irina Tautkuvienė) atliekamos dainos, kanklių skambesiu svečius žavėjo Šiaulių sporto gimnazijos moksleivė Ugnė Vasiliauskaitė.
Renginiai tęsis iki kovo 28 d.
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kartu su partneriais organizuojami Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai įvairiose Šiaulių miesto erdvėse tęsis net šešias savaites – vyks susitikimai, pristatymai, viktorinos, konkursai, dainuojamosios poezijos vakarai, skaitymai, edukacijos… Į juos jau kviečia miesto gatvėmis važinėjantis 12-ojo maršruto autobusas, papuoštas Lietuvių kalbos dienų sostinės logotipu bei kita informacine atributika. Kiekvienas, nuskaitęs išmaniuoju įrenginiu greta logotipo esantį QR kodą, gali sužinoti renginių programą.