Šiauliai įamžinti ilgiausioje pasaulyje nenutrūkstamoje nuotraukoje
Savaitgalį šiauliečiai miesto gatvėse galėjo išvysti gan neįprastą vaizdą – lėtai važiuojantį automobilį su besisukančiu fotoaparatu ant stogo. Stabtelėję pažiūrėti į šį reginį greičiausiai buvo įamžinti ir taps ilgiausios fotografijos pasaulyje dalimi. Iš Argentinos atvykęs fotografas Estebanas Pastorino Diazas užsibrėžė būtent Šiauliuose pagerinti ilgiausios kada nors darytos vientisos analoginės fotografijos rekordą, kuris iki šiol priklausė jo paties Kinijoje darytai fotografijai.
Į Šiaulius – atidaryti parodą ir pagerinti rekordą
Estebanas Pastorino Diazas – plačiai žinomas fotografas eksperimentatorius, pats kuriantis fotoaparatus įvairiems autoriniams fotografiniams sumanymams įgyvendinti. 2012 m. autorius dalyvavo „Kaunas Photo” festivalyje, kuriame tapo „Kaunas Photo Star” laureatu ir buvo pakviestas surengti personalinę parodą Fotografijos muziejuje Šiauliuose. Prieš kelis metus prasidėjęs bendradarbiavimas su muziejumi išaugo į bendrą sumanymą – įamžinti Saulės miestą ilgiausioje pasaulyje nepertraukiamoje fotografijoje.
2010 metais Buenos Airėse Estebanas Pastorino Diazas sukūrė 39,54 metrų ilgio panoramą, kurią Gineso rekordų knygos atstovai pripažino ilgiausia nuotrauka pasaulyje. Šį rekordą iki lapkričio 29 d. galima pamatyti Fotogfrafijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai). Vėliau Pekine (Kinija) autorius pagerino rekordą ir sukūrė 79,37 metrų fotografiją. Savaitgalį Šiauliuose fotografas, miesto gatvėmis įveikęs beveik 50 km , išfotografavo 120 metrų fotojuostos, kuri turėtų tapti naujuoju pasaulio rekordu.
Šiaulių panorama bus įvairesnė
Rekordo gerinimo išvakarėse E. P. Diazas leidosi į bandomąjį važiavimą, po kurio argentinietis apskaičiavo, kad norint įamžinti pagrindines Šiaulių vietas reikia pakoreguoti planuotą maršrutą, nes kelionė trunka ilgiau, nei tikėtasi ir visi vaizdai gali netilpti į juostą. Pradėję važiavimą šalia Saulės laikrodžio aikštės, geriau žinomos „Auksinio berniuko” vardu, po kiek ilgiau nei valandos fotografai maršrutą baigė Gytarių rajone.
„Pirmojo rekordo fotografavimas Buenos Airėse užtruko vos 15 minučių, šįkart automobiliu važiavome keliskart ilgiau, – lygina E. P. Diazas. – Argentinoje ne itin keitėsi vaizdai, juostoje matyti vien miesto fonas, Šiauliuose įamžinome įvairesnį vaizdą, matysis ir ežeras, ir gamyklos, ir miestas. Šiauliuose gausu skirtingų erdvių, todėl norėjome viską užfiksuoti, ypač miesto istoriją, susimaišiusią su architektūra.”
Mechanikos inžinieriaus išsilavinimą turintis fotografas įvardija ir kitą šių dviejų fotografavimų skirtumą: pirmąjį kartą jam buvo visai nesvarbu kur baigsis važiavimo maršrutas, o šįkart norėta spėti įamžinti suplanuotą kelią, tačiau iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku ar tai pavyks.
Meno kaina – vairuotojų kantrybė
„Vidutiniškai važiavome 15–20 km/h greičiu, bulvare dar labiau sulėtinome, gal iki 8 km/h”, – pasakoja automobilį vairavęs Šiaulių „Aušros” muziejaus fotografas Rolandas Parafinavičius ir išsyk paaiškina, kad toks greitis buvo reikalingas norint kokybiškai įamžinti Šiaulių miesto erdves. Kėblumų kėlė raudoni šviesoforų signalai, kurie vertė automobilį sustoti, o tuo metu E. P. Diazo sukonstruotas fotoaparatas nesustodamas sukosi ir fotografavo. „Dėl šios priežasties juostoje vaizdas kai kur kartosis, tačiau vertinant bendrą situaciją šviesoforų signalai buvo pakankamai palankūs”, – pastebi R. Parafinavičius.
Kadangi fotoaparato objektyvo matymo kampas buvo 60 mm, siekiant apimti didesnę dalį vaizdo, argentinietis fotografas pageidavo važiuoti arčiau centrinės kelio linijos. Paklaustas apie vairuotojų reakciją kelyje, susidūrus su lėtai važiuojančiu automobiliu, E. P. Diazas šypsosi ir pasakoja, kad nors eismą jie ir trikdė, tačiau tokia yra meno kaina.”
Baiminosi dėl techninių gedimų
Fotoaparato veikimo principą menininkas apibūdina kaip 360-ties laipsnių kampu fotografuojamų panoramų seriją, kuri dėl automobilio judėjimo kaskart fotografuojamo objekto atžvilgiu keičiasi, todėl užfiksuotas vaizdas visada mažiau ar daugiau yra skirtingas.
Akims neįprastą fotoaparatą sukonstravęs argentinietis atskleidė, kad vientisą 120 metrų juostos ritinį gavo pritaikęs kino pramonėje naudojamą juostą. Tokio aparato gamyba taip pat užėmė nemažai laiko, anot fotografo, nors laiko jis neskaičiavo, tačiau jei būtų ištisai dirbęs, tai būtų užtrukę visą mėnesį.
„Labiausiai jaudinausi, kad fotoaparatas nesugestų, nes šis aparatas yra unikalus ir nebuvo pagamintas remiantis kokybės standartais, todėl rizika, kad kažkas gali nutikti visada išlieka”, – pasakoja E. P. Diazas.
R. Parafinavičius pastebi, kad viso važiavimo po Šiaulius metu E. P. Diazas nuolat stengėsi užmesti akį į fotoaparatą ir įsitikinti ar viskas veikia sklandžiai.
Visą Šiaulių panoramą bus galima pamatyti per 3 kartus
Išfotografuotą juostą fotografas vešis į Argentiną, ryškins Buenos Airių kino studijoje, kopijuos į pozityvinę juostą ir, greičiausiai spalio pabaigoje, atsiųs į Šiaulius, Fotografijos muziejų. Dėl savo ilgio juostos neįmanoma eksponuoti per vieną kartą, todėl ji bus išvyniojama tris kartus, muziejaus lankytojams pateikiant vis kitą Šiaulių miesto dalies vaizdą.
 |
 |
Nuotr. Ievos Stočkutės ir Teklės Tomkutės-Vaičiulienės.
