Šiaulių apylinkėse vandens telkinių pakrantės nyksta lyg miražas

Tarkime, kad Šiauliuose yra tik vienas vyras, kuris mėgsta po gamtą važinėti dviračiu. Jo vardas Vladas ir jis rieda Šiaulių jūros pakrantėmis, mina prie Gudelių ežero mažai žinomais takeliais. Tarkime, kad tik jam vienam darosi šiurpoka dėl vis daugėjančių užtvarų ir perkastų keliukų per privačius pakrančių sklypus. „Tokiais tempais bendrų pakrančių gali visai nelikti“, – sako 36-erių Vladas.

„Man netrukdo užtvėrimas ir galiu per griovį persikelt dviratį. Savininkus suprantu. Jie medelių pasisodinę, ir šiukšles iš krūmų surinkę, ir paplūdimiui smėlio atsivežę“, – ieško pateisinimų šiaulietis Vladas, atsirėmęs į užtvarą prie Šiaulių jūra vadinamo Bubių tvenkinio.

Žengia žingsnį per griovį ir gauna pastabą nevaikščioti po privačią žemę. Kažkas piktai užklausė, ar jis turi leidimą minti dviračiu keliuku, einančiu palei pakrantę?

„Prieš 2 metus keliukas privatus nebuvo, dabar savininkai perkasė jį grioviu iš abiejų pusių, sukalė medinius kuolus. Tvoros statyti tikriausiai bijo dėl baudų. Pasidarė privažiavimą prie telkinio tik sau, o jį rakina užtvaru. Kaip patekti prie telkinio?“ – klausia dviratininkas.

Kitą dieną jam pavyko numinti iki Gudelių ežero, esančio į pietus nuo Šiaulių. Bandė apvažiuoti aplink ežerą.

Vakarinėje pusėje kelias nuo ežero nutolsta, o medžiuose iš tolo šviečia skelbimų lentos – privati valda. Nurodomas telefono numeris. Matyt, parduodama.

Pietinė ežero dalis – beveik laukinė. Pliažas prie pliažo, automobiliu sunkiai pravažiuojamas keliukas. Tačiau jauku ir šiek tiek šiukšlina. Tiesa, vienoje vietoje yra vartai į privačią valdą – neprasibrausi.

Rytinėje ežero pakrantėje – užtvankos pylimas. Čia dažniausiai tupi žvejai. Sankasos gale įrengta valčių prieplauka. Dar šiek tiek už jos – pliažas. Informacinis stendas skelbia, kad žvejoti čia kainuoja, o minėtos gėrybės įrengtos europinėmis lėšomis.

Pasiekus šiaurinę ežero dalį, esančią už poilsiavietės – šviežutėlis raudonas užtvaras. Už jo dedasi rimti dalykai – europinis projektas turbūt kelis kartus nublanksta prieš šį.

Kadaise, sovietmečiu, čia buvo karinė teritorija. Dabar viskas remontuojama su didžiuliais užmojais. Rekonstruojamos slėptuvės, kariniai angarai, lyginamas gruntas iki pat ežero.

Visą tai galima apvažiuoti. Iš kitos pusės taip pat atsidursi į užtvarą. Ženklai skelbia, kad privati teritorija pakrantėmis eina daug plačiau nei žymi užtvarai. Tikėtina, kad ten jau kiti šeimininkai, tačiau Vladui prieiti prie šiaurinės ežero dalies įmanoma tik labai teoriškai.

Blogiausia, anot šiauliečio Vlado, kad žmonės tokius užtvėrimus, keliukų perkasimus ir atskyrimus toleruoja, bijo vaikščioti, važinėti po šias teritorijas ir pykdyti ponus.

Vladas – taikus žmogus. Jis pasisako už kompromisą. Jis neteršia ir negadina pakrančių, nedergia aplinkos, o savininkas turėtų nevaryti nuo ežero ir neimti mokesčio vien už buvimą ant kranto.

Didžiausias pokštas su Gudelių ežero pakrante tas, kad šis kelias, kurį pastoja užtvarai – sena sovietinių kareivių statyta „betonkė“ – iš betono luitų surikiuotas tiesus pravažiavimas, atlaikydavęs ir tankų svorį.

Koks buvo šio kelio statusas ir koks yra dabar? Šiaulių rajono vyriausioji architektė Vilija Vaičekauskienė to nežino. Galėjo pasakyti tik tiek – toje vietoje kažkas prašė sudaryti sąlygas kaimo turizmui plėtoti.

Tačiau architektės teigimu, praėjimas palei ežerą ribojamas neturi būti: „Įstatymai visiems vienodi, o savivaldybė tvorų tikrai nestato ir jų nenuima. Tuo užsiima aplinkos apsaugos inspektoriai“, – tikino architektė.

Vėliau paaiškėjo, kad kelias yra neservitutinis, todėl jį užtverti galima. Priėjimas prie pakrantės darosi vis sunkiau pasiekiamas.

Savivaldybė apie šį objektą žino nedaug, nes jis priklausė Krašto apsaugos ministerijai. Pažadėjo tiksliai išsiaiškinti, koks buvo ir yra užtverto kelio statusas.

Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių skyriaus atstovas spaudai Artūras Konderauskas patikslino, kad kelio užtvaros nėra aplinkosauginiai pažeidimai, tačiau pareigūnai prie minėtų objektų būtinai apsilankys.

Atstovas paaiškino, kad savo privačią erdvę savininkas gali užtverti. Svarbu, kad tvora nebūtų įleista į vandens telkinį. Palikai penkis metrus nuo kranto – įstatymų nepažeidi.

Taip pat Šiaulių agentūros darbuotojai patikrino – sklypą įsigijo ūkininkas. Turi projektus ir šiuo metu tvarko teritoriją. Iki tol ten buvo didžiulis šiukšlynas, kurio dabar neliko. Pakrantė išvalyta nuo krūmokšnių. Priėjimai prie ežero pakrantės žvejams palikti.

Šiaulietis Vladas, kuriam, galimai, vieninteliam Šiaulių apylinkėse norisi pasėdėti ne bendrame pliaže, krapšto pakaušį. O gal tokių kaip jis yra šimtai, tūkstančiai?

„Prie to paties Bubių tvenkinio vienas ūkininkas užarė keliuką ir taip apribojo galimybę pasiekti 2–3 kilometrus pakrantės. Jei taip ir toliau – visiems pakrančių gali ir neužtekti“, – prisiminė dar vieną nepasiekiamą pakrantę Vladas.