Šiaulių „Aušros“ muziejaus parodoje – ir eksponatai iš Biržų „Sėlos“ muziejaus

2019 m. birželio 7 d.  Šiaulių „Aušros“ muziejuje vyko parodos „Rožės kodas“ atidarymas, kurios finansiniai rėmėjai  yra Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.  Vienas iš veiksnių, paskatinusių rengti šią parodą buvo tai, jog Chaimo Frenkelio vilos kieme yra įkurtas rožynas.

Parodoje pristatomi eksponatai, kurie suteikia informacijos apie rožę ir jos simbolio vietą literatūroje, mene, buityje, religijoje iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ (32 vnt.), Rokiškio krašto muziejaus, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Žemaičių vyskupystės muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Kauno rajono muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Všį „Alexandre Vasilliev fondas“.

Parodos atidarymas prasidėjo jausmingu tango šokiu, po kurio rožės simbolio raidą mene ir kultūroje  pristatė Šiaulių „Aušros“ muziejaus dailės skyriaus muziejininkė Jūratė Kaučikaitė. 

Rožės yra erškėtinių šeimos augalas. Mūsų planetoje jos auga milijonus metų. Mokslininkai JAV yra radę fosilijų, su erškėčių lapelių atspaudais, kurių amžius siekia 40 milijonų metų. Senovės Kinijoje iš rožių buvo gaminamas aliejus, graikų antikos poetas Anakreonas gyrė gydomąjį rožių balzamą, senovės Romos imperijoje jos tapo meilės deivės Veneros simboliu. Viduramžiais rožė tapo meilės, dvasinio ir žemiško grožio įsikūnijimu, o taip pat ir pagrindiniu Mergelės Marijos simboliu. XV amžiuje vykusiuose Rožių karuose raudona prancūzinė rožė tapo vienos kariaujančių pusių, Lankasterių, simboliu. Rožės buvo itin vertinamos XVII a., o kilmingi asmenys naudojo rožes ar jų vandenį kaip legalų atsiskaitymo vienetą tarpusavio mainams. Didelę įtaką rožių veisimui padarė Napoleono žmona Josephine de Beauharnais, kuri surinko pirmąją rožių kolekciją.

Paroda Šiaulių „Aušros“ muziejuje veiks iki rugpjūčio 25 d.