20 kovo, 2024
Lidija Bimbirienė

Šiaulių kino teatrų istorijos atspindžiai archyviniuose dokumentuose

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur išvažiuodavo, tad visas naujienas sužinodavo kine. Jis buvo naudojamas miestiečių laisvalaikio praleidimui, jų švietimui ir kaip politinė priemonė, siekiant paveikti plataus masto auditoriją. 

Iki pirmųjų kino teatrų įsikūrimo Šiauliuose filmus demonstruodavo kilnojamieji kino teatrai. Sulaukus didelio lankytojų susidomėjimo pradėtos kurti stacionarios kinui skirtos erdvės, vadinamos kino teatrais. Tarpukariu kino teatrai buvo bene vienintelė miestiečių laisvalaikio pramoga ir šiauliečiai labai mėgo juose lankytis. Matyt dėl šios priežasties tuo metu kino teatrų skaičius sparčiai pradėjo augti.

Duomenų apie pirmuosius kino teatrus Šiauliuose yra nedaug. Pirmasis kino teatras vadintas „Modernu“, antrasis – „Fantazija“. Būta ir kitų: „Lyra“, „Rekord“, „Marsas“, „Splendid-Palace“, „Triumf“. Šiuose kino teatruose buvo demonstruojamas nebylusis kinas, o kad žiūrovams būtų nenuobodu stebėti, seanso metu skambėdavo instrumentinė muzika. 

Nuo 1925 m. „Fantazijos“ kino teatrą perėmė „Kultūros“ bendrovė ir grąžino jam senąjį vardą „Liaudies namai“.  Šiuo metu tai yra Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalis. „Liaudies namuose“ buvo įrengta scena su dekoracijomis ir puikiu apšvietimu, didelė salė susirinkimams, biblioteka ir skaitykla. Be vietinių ir dokumentinių filmų demonstravimo, vyko koncertai, mitingai. 1904 m. „Liaudies namuose“ įvyko lietuviškasis vakaras ir spektaklis „Amerika pirtyje. 

„Liaudies namų“ kino teatras buvo labai populiarus, tačiau neilgai trukus įgijo rimtą konkurentą. Prieš 95 m. dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje, 48 numeriu pažymėtame name, buvo įkurtas kino teatras „Kapitol“ (savininkai  A. Švabinskas ir Š. Gocas). Tais pačiais metais Lietuvoje pradėti demonstruoti garsiniai filmai, rodomi originalo kalba su lietuviškais titrais. „Kapitolyje“ tokie filmai pradėti rodyti jau po metų nuo atidarymo pradžios. 1930 m. šiame kino teatre pirmą kartą demonstruotas garsinis kino filmas „Aš tave mylėjau“ vokiečių kalba. Tokių filmų demonstravimą galėjo sau leisti tik didesnį finansavimą turintieji kino teatrai. Siekiant pritraukti daugiau lankytojų, kino teatro patalpos buvo pritaikytos ne tik kino, bet ir dramos teatrui. 1930 m. laikraščio „Mūsų Momentas“ Nr. 30 rašoma apie kino teatre „Kapitol“ vykstančius rekonstrukcijos darbus. Kino teatro remonto metu net du kartus buvo padidinta teatro spektakliams skirta scena. Naujosios scenos ilgis siekė 8,5 m, o plotis – 12 m. Įrengta moderni šildymo sistema, įvairūs prietaisai dekoracijoms kabinti bei nusileidimo takeliai techniniam personalui vaikščioti. Taip pat įrengtas amfiteatras ir atskiri kambarėliai solistams. „Kapitolis“ tuo metu galėjo priimti net 450 žiūrovų. Buvo galima nuspėti, kad patalpos ruošiamos dramos teatro veiklai. 1931 m. rugsėjo 23 d. „Kapitol“ salėje įvyko Šiaulių teatro atidarymas. 

Kino veikla „Kapitolyje“ nenutrūko. Kino teatrų populiarinimui buvo skelbiami įvairūs konkursai, akcijos, reklama miesto, įstaigų ir organizacijų laikraščiuose: „Momentas“, „Pedagogas“, „Vairas“, „Statyba“, „Žydrasis ekranas“. Nuo 1932 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių kino teatruose buvo pradėta rodyti Lietuvos kino kronika.

„Kapitolio“ didžiųjų konkurentų – „Liaudies namų“ – pastate, pokariu įsikūrė Kultūros namai. Juose nuo 1944 m. spalio mėn. pradėjo veikti kino teatras „Šviesa“. Naujajame kino teatre šiauliečiams pradėti demonstruot sovietiniai  filmai, tokie kaip „Šiaurės žvaigždė“, „Ji gina savo tėvynę“. „Šviesoje“ organizuoti kolektyviniai filmų lankymai, jų aptarimas. Po 1945 m. Šiauliuose veikė du kino teatrai:  „Šviesa“ ir „Kapitol“. Kino teatrų savininkai dažnai keitėsi, buvo keičiama ne tik pastatų išvaizda, bet ir pavadinimai. Nuo 1949 m. kino teatras „Kapitol“ pradėjo veikti kaip „Pergalės“ kino teatras.

Bėgant metams Šiaulių  mieste atidaryti dar trys kino teatrai: „Tiesa“ „Palydovas“, „Saulė“. 1956 m. įkurtame „Tiesos“ kino teatre buvo 330 žiūrovams skirtų vietų. Jame buvo demonstruojami jaunimui skirti filmai: „Saltanata“, „Būgnininko likimas“. 1961 m. spalio mėn. Šiauliuose pradėjo veikti kino teatras „Palydovas“. Tai buvo pirmasis plačiaekranis kino teatras Lietuvoje. 1966 m. liepą  duris atvėrė didžiausias, 850 vietų turintis „Saulės“ kino teatras, savo dydžiu pakeitęs „Pergalės“ kino teatrą. 

Dėl spartaus kino teatrų modernėjimo ir naujų įsikūrimo, „Tiesos“ kino teatras nebepateisino lankytojų lūkesčių. Todėl  nuo 1966 m. buvo vykdoma „Tiesos“ kino teatro rekonstrukcija. Po 3 metų kino teatras vėl atvėrė duris žiūrovams, pademonstruodamas pirmąjį plačiaekranį filmą „Už posūkio – posūkis“. Atnaujintose kino teatro  patalpose buvo įrengta laukiamoji sale, kurioje lankytojai galėjo grožėtis dailės parodomis. Be kino demonstravimo „Tiesoje“ buvo rengiamos savaitinės šventės ir festivaliai. 

Kino teatrų Šiauliuose tikrai netrūko. Visi bandė išsiskirti moderniausia technika ar papildomomis pramogomis. Konkurencija buvo didelė ir ne visiems jiems pavyko išsilaikyti. 1976 m. buvo panaikintas „Šviesos“ kino teatras. Užsidarius vienam kino teatrui, kūrėsi kiti. 1978 m. Vilniaus gatvėje buvo įkurtas kino teatras „Laikas“. Jame buvo demonstruojami gamtos apsaugą, civilinę gynybą ir mokslą populiarinantys filmai. Kino teatras „Laikas“ gyvavo net 32 m.

1979 m. Dainų mikrorajone įkurtas kino teatras „Dainai“. Šis kino teatras buvo skirtas vaikams. Su bendrojo lavinimo mokyklomis „Dainų“ kino teatras buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartis, taip pat mokyklose buvo platinama anonsinė kino reklama. „Dainų“, „Palydovo“ ir „Tiesos“ kino teatrai veikė iki 1994 m. Po privatizacijos šie kino teatrai pakeitė paskirtį, tapo kitomis komercinėmis įstaigomis.

Tikėtina, kad prie senųjų kino teatrų žlugimo prisidėjo Šiaulių miesto valdybos 1990 m. rugsėjo 3 d. potvarkiu Nr. 82 priimtas sprendimas, kuriuo Šiaulių miesto valdyba nusprendžia pavesti Kino direkcijai koordinuoti ir kontroliuoti filmų rodymą mieste. Po šio sprendimo priėmimo kino filmus galėjo demonstruoti miesto videotekos, įvairios organizacijos ir privatūs asmenys. Tokiu būdu kino teatrai atkeliavo į didžiuosius prekybos centrus. 

Pamažu senieji kino teatrai išnyko, išliko tik jų istorijos atspindžiai, glūdintys archyviniuose dokumentuose ir neišdylantys žmonių atmintyje.  Tiek okupuotoje, tiek laisvoje Lietuvoje kino teatrai puikiai atliko savo funkciją – suteikė žmonėms galimybę nors trumpam pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių, pasinerti į nuotykių, fantazijos pasaulį ir pasidžiaugti ta trumpa, trapia akimirka. 

 


16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

Organizatorių nuotr.
16 balandžio, 2025

Šiemet sukanka 500 metų, kai susikūrė Prūsijos kunigaikštystė ir Paprūsės regionas, apimantis teritoriją maždaug nuo Vištyčio su Kudirkos Naumiesčio, Virbalio, […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Augustės Labenskytės nuotr.
10 balandžio, 2025

Balandžio 5 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) vyko ornitologo Gedimino Petkaus edukacija „Paukščiai šalia […]

Parodos „Sugrįžimas namo“ akimirka
9 balandžio, 2025

Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006) – viena originaliausių XX a. antrosios pusės Lietuvos grafikos menininkių, kurios palikimas įeina į šalies dailės aukso […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 balandžio, 2025

Balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80- mečio minėjimas.  Minėjimas prasidėjo Šv. […]

7 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 5 d. popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinėje salėje vyko tradicija tapęs renginys – XVI vokalinių ansamblių šventė […]

5 balandžio, 2025

Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.   Iš Vilniaus į Kauną […]

2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

31 kovo, 2025

Geros naujienos šiauliečiams. „Kavos Draugas“ plečiasi ir atidaro jau šeštąją fizinę parduotuvę Lietuvoje – šįkart Šiauliuose. Nuo šiol bus dar […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

Regionų naujienos