Šiaulių Metų gido apdovanojimus pelniusios gidės: „Vilką gelbsti kojos, o gidą – gebėjimas susirinkti įdomiausias istorijas“

Vasario 21-ąją gidai pasižymi kalendoriuje ryškiai – tai jų profesinė šventė. O gal ir gyvenimo būdo šventė. Kiekvienas šia veikla užsiimantis tik patvirtintų, kad gidu ne tampama, juo gimstama. Jei patinka keliauti, domėtis supančia aplinka, esi atviras nuotykiams ir žmonėms – gido darbas puikiai tiks ir patiks.

Šiemet minėdami Miesto „ambasadorių“ šventę, apdovanojome Eloną Limantienę ir Jūratę Sobutienę, parengusias bene vienintelę Lietuvoje Sąjūdžiui skirtą ekskursiją „Roko lydimi, laisvo žodžio vedami. Sąjūdis“, maršrutą, kuriam sukurtas ir specialus lankstinukas.

Kodėl būtent tokia ekskursijos tema, kaip gyvena gidai ir kas tai per profesija – iš geriausių 2018 metų gidžių E. Limantienės ir J. Sobutienės lūpų.

Esate apdovanotos už pristatytą ekskursiją „Roko lydimi, laisvo žodžio vedami. Sąjūdis“. Kodėl būtent ši tema? Kaip ir kodėl atsirado ši ekskursija?

Elona Limantienė: Kai mes dar gidų kursus lankėme, kolega gidas Saulius Stasiūnas pakvietė mane ir Jūratę Sobutienę kartu rengti ekskursiją Kovo 11-ajai. Ta tema neatsiejama nuo Sąjūdžio, nuo jo atsiradimo, nuo sąjūdiečių, nuo asmeninių prisiminimų. Ir ratas užsisuko, po to dar ir turizmo vadybininkė Virgilija Staševičiūtė nepaleido mūsų iš savo akių. Kaip sakoma: kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tačiau pastebiu, kad daug įdomiau išeina, kai randi bendraminčių, sąjungininkų. Taip mūsų ekskursija neįsivaizduojama be Sąjūdžio fotografų – Romualdo, Juozo, Rolando, be „Šiaulių vandenų“, jų atstovės Džiuljetos ir muziejaus, be mus palaikančio TIC’o! Jūs tik pagalvokite, kaip smagu jausti draugišką petį. Prireikė mūsų ekskursijoje naudojamai spausdinimo mašinėlei naujos juostelės, paprašėme vilniečių pagalbos – ir kitą dieną turėjome ją! Užtat ekskursijoje jaunimas turėjo atrakciją – spausdinimo mašinėle, ne kompiuteriu(!), sveikinimą Lietuvai galėjo parašyti.

Jūratė Sobutienė: Praėjusiais metais minėjome Lietuvos Persitvarkymo  Sąjūdžio 30-metį. Elona tuo laikmečiu buvo pačiame Sąjūdžio įvykių sūkuryje, o aš kažkiek prisidėjau prie „Lituanicos“ festivalio, „Roko maršo“. Atgimimo įvykiai glaudžiai susieti su roko muzikos judėjimu Lietuvoje. Vaclavas Havelas yra pasakęs, jog būtent džinsai ir rokas sugriovė Sovietų imperiją, o mes Sąjūdį vadinome dainuojančia revoliucija. Visus šiuos įvykius ne vienas puikiai pamena, todėl ekskursijos dalyvius kvietėme  prisidėti  ir kartu dalintis ėjimo Nepriklausomybės link istorija. Kai fotografų paprašėme atsiųsti to laikmečio nuotraukų (dalis tebeeksponuojama „Žiburio“ knygyno lange), kilo mintis, kad gerai būtų sukurti interneto svetainę, kurioje kiekvienas galėtų sukelti savo turimas to laikmečio fotografijas ar prisiminimus. Kūrėme istoriją kartu, galime kartu ją ir įamžinti. Tikiuosi, kad atsiras, kas šią idėją imsis realizuoti…

Turbūt net turėdami pačią geriausią ekskursijos idėją tik nemokėdami jos pateikti, negalime tikėtis gero rezultato. Gerai pirmu smuiku griežiantis gidas – būtinybė ekskursijoje. Tad ką jūs pavadintumėte geru gidu? Kokių savybių reikia tokiam darbui?

Elona: Kaip ne kiekvienas gali operos solistu būti, taip ir čia. Vilką gelbsti kojos, o gidą – gebėjimas susirinkti pačias įdomiausias istorijas, apkaišyti jas žinių deimantais, sveiko humoro karoliais, subtilaus bendravimo prabanga, gebėjimu atskirti tas vieninteles skaudžias lyg šukės nedraugiškas akis… ir priversti jas sušilti, šypsotis. Manau, kad ne kiekvienas gali kasdien eiti į susitikimą su būriu nepažįstamų žmonių. Jeigu jų nemylėsi – jokios istorijos, enciklopedinės žinios neišgelbės. Svarbu palankų vėją pagauti ir į sėkmės bures įkinkyti. Kartais svarbiau ne populiariu būti, bet būti čia ir dabar, kai gido prireikia klientui. Juk šiauliečiai dabar ne tik svečiui savo miestą, jo prieigas su gido pagalba aprodo, bet ir giminės, šeimos šventę papildo vietine ekskursija. Suvažiavo giminė į Kryžių kalno bažnytėlę šv. Mišių, o po jų užsiprašė gido vedamos ekskursijos po Kalną. Štai taip… Mūsų ekskursantai neleidžia atsipalaiduoti, patys kartais idėjų pasiūlo, madas diktuoja.

Jūratė: Vien iš gido duonos gyvena mažuma – didžioji dalis turi pagrindinį darbą, o ekskursijas veda savaitgaliais ar per atostogas. Kad žiniomis galėtų dalintis su kitais, gidas turi nuolat skaityti,  rinkti informaciją – sukurti įdomų maršrutą užtrunka. Internetu moka naudotis visi, tad gidas turi žinoti daugiau, nei ekskursantas.  O paskui dar reikia tas žinias perteikti paveikiai,  gebėti  sudominti, sukurti puikią atmosferą ir spręsti  kilusius nesusipratimus. Žmonės skirtingi, ir gidu dirbti tikrai nėra lengva. Keliauti su draugais ar artimaisiais gerokai paprasčiau.  Manau, šis darbas idealus pedagogams, kurie prieš auditoriją kalba kasdien, ir kone kasdien susiduria su iššūkiais…

Man gido profesijoje padeda žurnalistinio darbo patirtis. Nes tiek žurnalistas, tiek gidas pasakoja istorijas.  Smalsumas, dėmesys detalėms, faktų gretinimas ir analizavimas  reikalingi ir vieno, ir kito darbe. Vis tik norint būti populiariu gidu, reikia daugiau – turi žinoti unikalių faktų  ar į maršrutą „įpinti“ kūrybinės raiškos formų: dainų, poezijos, vaidybinių elementų. Kokios įtaigios buvusio šiauliečio režisieriaus Donato Jokubaičio ekskursijos, kai jis pasakojimą apie Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčią papildo teatrališkai deklamuojamu hegzametru! 

Apdovanojimas jau rankose. Kokie ateities planai? Kokių ekskursijų gali tikėtis šiauliečiai ir miesto svečiai?
Elona: Kai ėmė pernai miestas totaliai atsinaujinti, mano dėmesį patraukė … iš po asfalto išlindęs grindinys, brukas. Pradėjau rinkti informaciją, ir pačios istorijos tiesiog viena po kitos išnyra. Nežinau, į ką jos suguls, kaip pavyks sujungti, tačiau grįstais keliais, beje, nebūtinai Šiauliuose, pakeliauti bandysiu. Beje, mūsų sukurtoji Sąjūdžiui ekskursija paskatino mane nufotografuoti visas Šiaulių Sąjūdžio atmintinas vietas įamžinusias lentas ir padėti tiems, kas internete ieško mūsų Sąjūdžio istorijos.

Jūratė: Nauji maršrutai? Su Elona vis pasvarstome, kad įdomu būtų parengti ekskursiją  „Prezidentiškieji Šiauliai“ – apie tai, kas ir ko lankėsi mūsų mieste, atskleisti ir kitokias prezidentų sąsajas su Šiauliais. Po poros metų minėsime 150-ies metų sukaktį, kai pro Šiaulius buvo nutiesta pirmoji geležinkelio atšaka – kita ekskursijos tema galėtų būti skirta transporto raidai Šiauliuose. Bet čia – tik pasvarstymai. Idėjoms įgyvendinti reikia laiko.

 

 

Šios dvi gidės miestui padovanojo ir dvi išskirtines ekskursijas – „Vokiečių belaisvio tiltai – tarp pokario ir nūdienos Šiaulių“ (aut. Elona Limantienė), „Žydiškieji Šiauliai. Dingusio pasaulio pėdsakais“ (aut. Jūratė Sobutienė).

Kad gidų darbas aktualus ir reikalingas rodo ir tai, kad šiuo metu centro organizuojamus gidų kursus lanko 30 dalyvių ne tik iš Šiaulių, bet paskaitos pasiekia Biržus, Zarasus, Mažeikius ir net Italiją, nes teorinės paskaitos vedamos nuotoliniu būdu.     

Šiaulių turizmo informacijos centras – vienintelis gidų kursų organizatorius Šiaurės Lietuvoje. 2016 m. Šiaulių TIC organizuojamus gidų kursus baigė 15, o 2017 m. – 17 gidų.

Šiaulių mieste vykstančioms ekskursijoms pagerinti centras įsigijo gidų sistemą, kuri palengvina gido darbą ir suteikia patogumą turistui: ekskursantai geriau girdi gidą, o vedlys neturi „prašaukti“ balso, norėdamas papasakoti istorijas.