Šiaulių miesto metų gidė: smagu, kai žmonėms įdomu
Rytoj, vasario 21 d., pasaulis švęs Tarptautinę gido dieną. Tai puiki progą padėkoti mūsų krašto gidams, be kurių neįsivaizduojama Šiaulių turizmo informacijos centro kasdienybė. Gidai ne tik veda apžvalgines ir autorines ekskursijas miesto svečiams, keliautojams, bet ir aktyviai prisideda prie turizmo kultūros puoselėjimo, miesto tapatybės stiprinimo.
Džiaugiamės, kad Šiaulių miesto metų gido rinkimai tapo gražia tradicija. Šiemet šis titulas atiteko Elvyrai Rickevičiūtei – energingai, kūrybingai ir Šiaulius be galo mylinčiai istorijos mokytojai. Jau dešimtmetį ji veda įtraukiančias ekskursijas, masinančias būrius miestiečių ir miesto svečių. Elvyra džiaugiasi, kad vis daugėja smalsių, klausiančių ir abejojančių žmonių, kuriuos ji sutinka ne tik vesdama ekskursijas, bet ir mokydama būsimus gidus, taip pat ir Juliaus Janonio gimnazijos moksleivius.
Kaip gidavimas atsirado Jūsų gyvenime?
Visada domėjausi istorija – nuo vaikystės jaučiau, kad savo gyvenimą susiesiu būtent su ja. Pasirinkau mokytojos kelią, ilgą laiką dirbu mokykloje. Šiauliai tapo miestu, kuriame pradėjau savo karjerą. Besižavėdama istorija, mėgaudamasi darbu mokykloje, domėdamasi kelionėmis ir būdama smalsi, pajutau norą žiniomis ir įspūdžiais dalintis su kitais. Taip gimė mintis tapti gide.
2015 metais kolegė užsiminė apie Šiauliuose organizuojamus gidų kursus. Nedvejodama nusprendžiau išbandyti šią veiklą. Tikrai nenusivyliau – kursuose ne tik įgijau naujų žinių, bet ir atradau daugybę įdomių faktų apie Šiaulius ir šiauliečius. Tapus gide, norisi gilintis dar labiau – sužinoti, kokia pastatų ir vietų praeitis, kokie žmonės, įvykiai su jais susiję. Kartais iš kelių faktų susidėlioja didelė ir įdomi istorija.
Pamenu, rengdama autorinę ekskursiją apie Šiaulių dramos teatrą „Kur Šiauliuose skraidė teatro mūzos“, atradau netikėtų, smagių ir liūdnų faktų, kurie susidėliojo į spalvingą pasakojimą. Itin daug atradimų atnešė ir kita mano autorinė ekskursija „1939-ųjų Šiauliai: modernus pagundų miestas“. Kaupdama faktus, dėliodama iš jų istorijas, supratau, kad visi žmonės, kadaise gyvenę Šiauliuose, drauge kūrė ir miesto istoriją, kurią taip įdomu atrasti ir pasakoti kitiems.
Esate kilusi iš Raseinių krašto, bet labai pamilote Šiaulius?
Taip, esu kilusi iš Žemaitijos, iš krašto tarp Tauragės ir Raseinių. Mano giminės šaknys glūdi Raseinių pusėje – Nemakščiai, Tauragės rajonas, Pakražantis, Kelmės rajonas. Domiuosi savo giminės istorija ir jau esu nuėjusi iki XIX a. pradžios. Gaila, kad negaliu skirti tam daugiau laiko – lieka tik savaitgaliai ir atostogos.
Meilė Šiauliams tokia didelė, kad noriu dalelę perduoti ir kitiems. Kartą su moksleiviais žiūrėjome dokumentinį filmą apie tarpukarį. Daviau jiems užduotį surasti detalę, susijusią su Juliaus Janonio gimnazija. Moksleiviai atidžiai tyrinėjo vaizdus, kol pastebėjo, kad ekrane – gimnazijos vėliava, kurią mokykla išsaugojo iki šių dienų. Tokie atradimai skatina didžiuotis savo miestu ir jo istorija.
Esate išrinkta Šiaulių miesto metų gide. Ko reikia, norint būti geriausia?
Dažnai klausiu vaikų: „Kas yra gera mokytoja ar mokytojas?“ Kas yra geras gidas – atsakyti nelengva. Manau, kad svarbu stengtis pažinti tuos, kurie ateina į ekskursijas. Kitas reikšmingas dalykas – humoras, kuris gidui visada padeda. Mėgstu užduoti klausimus, skatinančius ekskursijos dalyvius įsitraukti ir ieškoti atsakymų kartu. Gidas taip pat turi būti atviras įvairiausiems klausimams, nuoširdžiai komunikuoti, dalintis patirtimi ir įspūdžiais. Be abejo, labai svarbios dalykinės žinios. Smagiausia, kai matau, kad žmonėms tikrai įdomu.
Kai tik pradėjau gido karjerą, miesto ekskursijos nebuvo labai populiarios, susirinkdavo nedaug žmonių. Vėliau situacija po truputį keitėsi. Labai džiaugiuosi, kad dabar ne tik per „Muziejų naktis“ ar miesto šventes, bet ir savaitgaliais sutinku smalsuolių grupių, tarp kurių – buvę gimnazistai ar kiti pažįstami veidai. Širdis šypsosi, kai žmonėms įdomu, kai supranti, kad stiprėja ne tik lietuvio, bet ir miestiečio identitetas. Gidai šiame procese atlieka labai svarbų vaidmenį, taip jie prisideda prie miesto kultūros ir dvasios puoselėjimo.
