Šiaulių miesto savivaldybėje įsibėgėja kvartalinės renovacijos projektas

Demonstracinėje kvartalinės renovacijos programoje dalyvaujantys Šiauliai per kelerius metus planuoja kompleksiškai atnaujinti Draugystės prospekto teritoriją. Numatoma modernizuoti viešuosius pastatus ir daugiabučius gyvenamuosius namus, pakeisti vamzdynus ir kitą infrastruktūrą, sutvarkyti automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimo aikšteles. Projekto eiga aptarta konsultuojantis su valstybės institucijų atstovais.

Planuojama, kad po keleto metų Draugystės prospekto kvartalas turėtų tapti pavyzdžiu ne tik Šiauliams, bet ir kitiems miestams. Dubijos, P. Višinskio, Vytauto gatvių ir Draugystės prospekto ribojamoje teritorijoje turėtų būti atnaujinami inžineriniai tinklai ir vamzdynai, modernizuoti pastatai, pertvarkytos viešosios erdvės ir kiemai.

Pasak Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, vykdyti tokį bandomąjį projektą – nemenkas iššūkis, todėl kyla nemažai klausimų, panašios patirties šalyje dar labai mažai. Susitikime dalyvavusio Ministro Pirmininko patarėjo energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomo Garasimavičiaus ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos nuomone, svarbiausius namų darbus Šiauliai atliko. Dar trūksta pačių gyventojų įsitraukimo.

Daugiabučius administruojančios bendrovės  „Šiaulių būstas“ direktorė Roma Janušonienė patikino, kad demonstraciniame kvartale yra 15 namų, kurių savininkai dar neapsisprendė pradėti pastatų modernizavimo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio teigimu, apžvelgiant renovacijos mastą, Šiauliai nėra tarp lyderių. Todėl bandoma iš naujo sudominti gyventojus energetinio efektyvumo didinimo nauda ir galimybėmis. Vienas rimčiausių argumentų – puikūs jau įgyvendintos renovacijos rezultatai. Pavyzdžiui, atnaujinto P. Višinskio daugiabučio namo gyventojų išlaidos šildymui ir įnašas už atliktus pastato modernizavimo darbus dabar mažesni, nei ankstesni mokesčiai už šildymą. Renovuotuose namuose net trečdaliu pakyla butų kaina, išauga ir jų paklausa.

Be to, anot A. Bartulio, Savivaldybė pasirengusi kompleksiškai tvarkyti daugiabučių namų, pradėjusių renovacijos procesus, prieigų infrastruktūrą ir aplinką.

Pasak Tomo Garasimavičiaus, Aplinkos ministerija, skirdama paramą daugiabučiams namams modernizuoti, demonstracinio kvartalo namams galėtų suteikti pirmenybę. Maža to, diegiant daugiabučiuose papildomas inovatyvaus energetinio taupymo priemones, galima gauti ir papildomos paramos.

Valstybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. teikia tokią paramą:

• lengvatinį kreditą, kuriam taikomos 3 proc. dydžio nekintamos palūkanos;
• nustatyto dydžio kompensaciją, kuri padengia:

–        50 proc. namo atnaujinimo projekto parengimo išlaidų;

–        100 proc. statybos techninės priežiūros išlaidų;

–        100 proc. projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų;

–        35 proc. išlaidų nustatytoms energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms;

• 100 proc. projekto parengimo ir įgyvendinimo išlaidų, taip pat kreditą ir palūkanas asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo kompensaciją.

Lietuvoje kvartalinės renovacijos programoje kol kas dalyvauja tik trys miestai: Šiauliai, Birštonas ir Utena. Netrukus prie jų planuoja prisijungti Anykščiai ir Kaunas.