Šiaulių miesto tarybos narys E. Žakaris: Šiaulių bulvaro liepas gali išgelbėti tik visuomenė
2019 m. birželio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybė pasirašė rangos sutartį su UAB „Infes“ dėl miesto bulvaro pirmųjų rekonstrukcijos darbų. Pasirašius sutartį su rangovais, Vilniaus gatvės senosios bulvaro dalies atnaujinimas prasidės liepos viduryje. Sutarta palaukti, kol mieste baigsis tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“. Vilniaus gatvės atkarpos (tarp Tilžės g. ir Draugystės pr.) ir Vasario 16-osios gatvės rekonstrukcija turi būti atlikta iki 2021 metų vasaros. Atkarpos nuo Tilžės gatvės iki Draugystės prospekto rekonstrukcijos vertė – 4,9 mln. eurų (be PVM).
Po šios žinios, šiauliečiai socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis atsisveikinimo su miesto bulvaro liepomis nuotraukomis. Mat pagal architektų grupės, kuriai vadovauja architektė Asta Kiaunienė, parengtą projektą, šie medžiai turės būti nukirsti. Šiauliečiai apgailestauja, kad šie brandūs ir sveiki medžiai miestui nereikalingi. Facebook grupėje „Saugokime Šiaulių medžius!“ internautai neslėpė apmaudo. „Jei šiauliečiai būtų susitelkę kaip Vilniaus gyventojai dėl Sapiegų parko, šios liepos būtų pergyvenusios dar ir šį šimtmetį. Bavarijoje miestuose mačiau 200–300 metų liepų alėjas. Kodėl Šiaulių žmonėms to nereikia ir nerūpi?“ – rašė viena grupės administratorių Salomėja Jastrumskytė.
Išgelbėti gali tik visuomenė
Pakalbintas Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Žakaris sako, kad Šiauliuose vyksta tie patys procesai, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, kur pagal Vyriausybės programos skirtas lėšas, miestai įsisavina ES pinigus viešųjų erdvių sutvarkymui, o rekonstrukcijos darbus yra žymiai lengviau atlikti, pašalinant senus medžius. Paklaustas, ar buvo iš tarybos narių iniciatyvų koreguoti ar stabdyti projektą, E. Žakaris atsakė, kad šiuo metu Šiaulių miesto taryboje yra aiški dauguma. 19 tarybos narių priklauso visuomeniniam rinkimų komitetui „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“, o opozicijoje – tik 12 tarybos narių. Kadangi visi su miesto centro rekonstrukcija susiję sprendimai buvo priimti ankstesnėje miesto tarybos kadencijoje, kurios daugumoje buvo taip pat „mero žmonės“, bet koks oponavimas šiuo klausimu, anot E.Žakario, yra beprasmis. „Žmonės taip pasirinko. Nesakau, kad viskas mieste yra daroma blogai, tačiau yra daroma ir daug klaidų. Dėl tų pačių miesto tvarkymo darbų, kurie mano supratimu, turėtų būti daromi etapais, tam tikromis atkarpomis, o ne išrausiant visą miestą, keliami neformaliojo ugdymo įkainiai ir panašiai. Nors opozicija balsuoja prieš, sprendimai, daugumos balsų persvara, vis tiek priimami“, – apgailestavo E. Žakaris.
Dėl liepų išsaugojimo galimybių Šiaulių miesto tarybos narys socialdemokratas E. Žakaris mano, kad tik visuomenė gali juos išsaugoti, bet tam turi būti rimtas pasipriešinimas. Miestiečių protestai išgelbėjo kaštonų alėją, gal tai gali įvykti ir su bulvaro liepomis? Tiesa, praėjusieji metai buvo priešrinkiminiai, gal tai taip pat šiek tiek gelbėjo. Tačiau Aušros alėjos medžiai išliko lygiai iki tiek laiko, iki kiek buvo paskelbti rinkimų rezultatai. Jau pirmadienį, po rinkimų, jie buvo iškirsti.
Protestai išgelbėjo Kaštonų alėją
Viešųjų erdvių tvarkymo projektai Lietuvos didžiuosiuose miestuose neapsieina be brandžių medžių kirtimų skandalų. Pakloti naują trinkelių dangą, išvedžioti naujas gatvės komunikacijas yra žymiai lengviau, kai teritorija yra „išvalyta“ nuo senųjų želdinių. Šiauliuose šie skandalai buvo kilę praėjusiais metais, kai buvo nuspręsta iškirsti senąją kaštonų alėją, paliekant tik keturis medžius prie Zubovų parko vartų. Tačiau tuomet sukilo visuomenė. Buvo surengti piketai, protesto akcijos, renkami parašai. Buvo atlikta nauja medžių ekspertizė, kuri parodė, kad nesveiki yra tik keturi kaštonai. Taigi visuomenės aktyvumas gali pakeisti sprendimus. Juo labiau, kad ir Seime pasirodė iniciatyva riboti brandžių medžių kirtimą tvarkant miestus.