Šiaulių regione povandeninė žvejyba draudžiama
Šiaulių regione nėra vandens telkinių, kur būtų leidžiama povandeninė žūklė, išskyrus privačius ar išnuomotus vandens telkinius. Žvejybos plotų naudotojai gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į mėgėjų žvejybos leidimo sąlygas, jei šie vandens telkiniai nepatenka į Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas.
Sušilus orams vis daugiau žmonių traukia prie vandens telkinių, kur ne tik maudosi bet ir užsiima aktyviu sportu, tokiu kaip nardymas. Deja, pasitaiko narų, kurie su savimi pasiima ir povandeninius šautuvus, bet, kaip žinia, Lietuvos teritorijoje povandeninė žūklė leidžiama ne visur. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas primena, kad mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia žvejoti naudojant akvalangus bei kitus autonominio kvėpavimo prietaisus, vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo – ar vandens telkiniuose, kuriuose povandeninė žūklė neleidžiama. Taip pat draudžia naudoti povandeninei žūklei strėles, kurių antgalis platesnis kaip 10 cm, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, vykdyti povandeninę žūklę neturint žūklės vietoje ryškiai matomo plūduro, naudoti kitų nei unguriai žuvų povandeninei žūklei dvišakius ar daugiašakius strėlių antgalius.
Povandeninė limituota žūklė leidžiama Alaušo ežere – Utenos rajone, Asvejos ežere nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto – Molėtų, Švenčionių rajonuose, Didžiulio ežere – Alytaus rajone, Drūkšių ežere – Zarasų rajone, Vištyčio ežere – Vilkaviškio rajone ir Elektrėnų tvenkinyje – Elektrėnų savivaldybėje. Norintieji juose žvejoti povandeninės žūklės mėgėjai privalo turėti žvejo mėgėjo kortelę. Ją galima įsigyti vienai dienai, savaitei ar mėnesiui.
Aplinkosaugininkai tikrins vandens telkinius ir baus nedrausmingus žvejus. Už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK 87 str., 3 d.) numato baudą iki 289 eurų ir įrankių bei priemonių konfiskavimą. Be to už sužvejotas žuvis būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Aplinkosaugininkai taip pat primena, kad nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimai. Tad žvejai mėgėjai galės pasiimti nebe penkis sterkus, kaip iki tol, bet tik tris. Šių žuvų kiekis sumažintas dėlto, kad beveik visuose šalies vandens telkiniuose yra per mažai plėšriųjų žuvų.
Nuo liepos 1 d. vienos žvejybos metu leidžiama sugauti vieną šamą, ne daugiau kaip po du salačius ir ūsorius, ne daugiau kaip po tris lydekas, sterkus, ungurius, marguosius upėtakius ir kiršlius, ne daugiau kaip po penkis šapalus, vėgėles ir meknes. Bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Bendras šių žuvų svoris nėra ribojamas. Svarbu, kad lydekos ar sterkai būtų ne mažesni kaip 45 cm.