Šiauliuose Centų kambaryje galima rasti ir smetoniškų, ir padirbtų litų
Ar žinote, kaip reikia išeksponuoti 3463 litus, kad visi ateitų pažiūrėti ir jų niekas nenorėtų pavogti? Taip – priklijuoti juos tvirtai prie sienų. Pageidautina kuo smulkesnėmis monetomis. Būtent toks centų kambarys yra Šiaulių universiteto bibliotekoje. Jis, jau įrašytas į Guinnesso rekordų knygą, tačiau nėra su kuo konkuruoti – vienintelis pasaulyje.
Veiksmas prasidėjo dar pernai rugpjūtį. Drožlių plokštės buvo patiestos pėsčiųjų bulvare, o praeiviai kratė iš kišenių paskutinius centus, klijavo ir taip tikėjosi prisidėti prie paminklo nueinančiai Lietuvos valiutai.
Šiaulių apskrities nevyriausybinių organizacijų sąjunga (SANOS) šios idėjos ėmėsi iš peties. Universiteto bibliotekoje skirtas kambarys idėjai įgyvendinti.
Gerą pusmetį iš visos Lietuvos čia plaukė aliumininiai centai. Dar nepabaigus kambario čia pradėjo plūsti ekskursijos.
Kambario atidarymo dieną svečių knygoje jau buvo pasirašę per 1500 žmonių ir organizacijų.
Galiausiai šių metų pradžioje buvo suskaičiuota, kad Centų kambaryje suklijuota 157130 monetų. Jų bendra vertė – 3463,69 lito. Didžioji dalis – balti centai, kuriuos kai kurie maišais vilko į bankus ir keitė į eurus.
Kažkas nepagailėjo ir metalinių litų. Tokių monetų suskaičiuota 52. Jų vertė – 111 litų. Ant sienos kabo vienas „padirbtas“ litas. Jo skersmuo beveik kaip šulinio dangčio. Kabo virš sosto pakylos.
Taip pat yra ir Vyčio kryžius, apklijuotas sidabriniais tarpukario litais. Šio eksponato vertė gali būti didesnė už viso kambario.
Vienas tokio kambario idėjos autorių – Šiaulių pramaniūgas ir dizaineris Vilius Puronas. Tai jis ir padovanojo ar ilgam paskolino Vyčio kryžių su sidabriniais.
„Tai anos Lietuvos linkėjimai šiai Lietuvai. Mano tėvas, būdamas chemiku, pokario metais dirbdavo veidrodžius. Žmonės jam sunešdavo užsilikusių sidabrinių litų“, – pasakojo ryšį V.Puronas.
Taip pat šiuo metu bibliotekos koridoriuje veikia V.Purono Lietuvoje cirkuliavusių pinigų kolekcijos ekspozicija. Čia galima rasti ir pirmuosius litus, ir sovietinius rublius, ir karo laikų reichsmarkes.
Centų kambarys – neoficialus paminklas Lietuvos valstybinei valiutai. Nesvarbu, kad mes ją turėjome nepilną pusę amžiaus.
Nesvarbu, kad tai tik atsiskaitymo priemonė, tačiau būtent pinigas pastaraisiais amžiais buvo laikomas vienu iš valstybingumo požymių.
Čia būnant kyla visokių minčių. Pavyzdžiui, ar mes tapome mažiau lietuviais, jei nebeturime lito? Ar nusifotografuoti centais apklijuotame fotelyje yra tas pats, kaip paspausti ranką Anglijos karalienei ar popiežiui?
Iš centų sukurtame Lietuvos žemėlapyje rajonų centrai sužymėti geltonomis monetomis. Kai kurie šio kambario lankytojai gali pasijusti išskirtiniai – Ramygala, Palanga ir dar keletas mažesnių miestų bei miestelių taip pat išskirti.
Tiesiog kai kuriems klijuotojams pabudo patriotiniai jausmai gimtinėms. Jie jas pažymėjo geltonais didesnio nominalo centais.
Taip pat krenta į akis gana subtilus kambario kūrėjų humoro jausmas. Būtent dėl to nejusti jokio patoso ar pinigo aukštinimo.
Štai radiatoriai apklijuoti monetomis. Apšvietimo jungikliai ir rozetės tyčia įmontuotos pilkos – susilieja su visa aplinka. Centais padabinta ir svečių knyga, ir tribūna, ant kurios ji padėta.
