Šiauliuose vykusiame merijų, verslo ir pramonės atstovų susitikime išgrynintas regionui tinkamiausias aukštojo mokslo modelis
Pačių universitetų iniciatyvų dėl tolesnės savo ateities bei galimų veiklos modelių laukiančiai Vyriausybei jau per artimiausias dienas bus pateiktas Šiaulių universiteto siūlymas. Svarstomi keli galimi veiklos variantai, tačiau realistiškiausia ir miestui bei regionui priimtiniausia vizija – autonomiško Šiaulių universiteto stambinimas iki Šiaurės Lietuvos universiteto, apimant aplinkinius rajonus.
„Tik savarankiškas stiprus vietoje veikiantis universitetas bus pajėgus patenkinti ne tik Šiaulių, bet ir kitų svarbių regioninių centrų, tokių kaip Biržų, Panevėžio, Rokiškio ir visos Šiaurės Lietuvos poreikius bei būti visam kraštui svarbiu švietimo centru“, – sakė Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas.
Kalbėtis apie universiteto būtinybę regione į Šiaulius atvyko Panevėžio, Pasvalio ir kitų miestų merai, prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentai, aukštųjų mokyklų atstovai bei Seimo nariai.
Susitikime dalyvavęs Seimo narys Valerijus Simulikas akcentavo, jog ilgus metus universitetiniu laikytam Šiaulių miestui privalu ir toliau puoselėti vieninteliam Šiaurės Lietuvos universitetui atstovaujančio miesto tradicijas. „Mano, kaip šiauliečio, požiūriu, autonomiškas universitetas, nesvarbu, kaip jis vadintųsi, privalo likti ir toliau aktyviai veikti Šiaurės regione bei valstybėje – tiek organizacine, tiek mokslo bei kultūros puoselėjimo bei kūrimo prasme“, – sakė V. Simulikas.
Aukštąjį universitetinį išsilavinimą teikiančių įstaigų būtinumą regionams akcentavo merijų, verslo atstovai. Pasak Šiaurės Lietuvos universiteto steigimo idėją palaikančio Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, Šiaulių universiteto tarybos nario Vidmanto Japerto, šiandien reikalingas principinis politinis sprendimas tiek dėl universitetinių studijų, tiek ir dėl paties regiono plėtros. „Žmogiškieji ištekliai – pagrindų pagrindas regionų plėtrai, kadangi regionas yra neįsivaizduojamas be jaunų specialistų, šiame krašte kuriančių savo ateitį, – sakė V. Japertas. – O norint juos pritraukti ir išlaikyti regione, universitetinės studijos yra būtinos.“
Aukštojo mokslo klausimas Šiaurės Lietuvos regione ne mažiau aktualus ir Panevėžio miestui. Kone didžiausiu pramonės centru Lietuvoje laikomas Panevėžys telkia nemažai konkurencingų užsienio įmonių, kurios ateityje nė neketina stabdyti plėtros. „Aukštojo mokslo iškėlimas į Vilnių ar Kauną mums gali tapti pražūtingas, kadangi Šiaurės Lietuvos regione atsisakius aukštojo mokslo, rengiančio specialistus, užsienio įmonėms regionai, o kartu ir Panevėžys, gali tapti nebepatrauklūs“, – aiškino Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas.
„Vyriausybė nuolat akcentuoja regioninės politikos plėtrą, regionų plėtojimą. Tačiau, iškeldami aukštąjį mokslą į didžiuosius Lietuvos miestus ir atsisakydami regioninio universitetinio ugdymo, mes lengva ranka užkertame kelią progresui, – sakė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas. – Pastebime, jog politikų šūkiai tiesiogiai kertasi su realiais darbais, todėl turime daryti viską, jog parodytume, kad esame verti turėti autonominę aukštojo mokslo įstaigą Šiaurės Lietuvos regione ir esame pajėgūs konkuruoti su didžiaisiais Lietuvos universitetais.“
Anot Pasvalio rajono savivaldybės mero, Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininko Gintauto Gegužinsko, tokio universiteto įsteigimas ir aukštojo mokslo išsaugojimas Šiaurės Lietuvos krašte – kone esminė priežastis likti jaunimui regione. „Išvažiavę į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą mūsų vaikai paprastai didžiuosiuose šalies miestuose ir „nusėda“. Tuo tarpu jeigu studijuoja arčiau namų, pvz., Šiaulių universitete, dažniausiai jie ir savo ateitį nusprendžia sieti su gimtuoju kraštu. Todėl manau, kad kartu su Vyriausybe ir kolegomis iš Šiaulių privalome ieškoti būdų, kaip padaryti, kad Šiaurės Lietuvoje autonominis universitetas visgi išliktų“, – kalbėjo G. Gegužinskas.
Artimiausiuose darbo grupės planuose – Šiaulių universiteto stambinimo iki Šiaurės Lietuvos universiteto idėjos siūlymo teikimas Švietimo ir mokslo ministrei, o gavus pastarosios sutikimą, raštiškas dokumentas bus teikiamas svarstyti Lietuvos respublikos seimui, Švietimo ir mokslo komitetui.
