Sibirinis vilkdalgis sudygs Reiskių tyro telmologiniame draustinyje

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pakviesti Platelių bendruomenės gamtos mylėtojai drauge su Direkcijos darbuotojais vyko į Kulių seniūnijoje esantį Reiskių tyro valstybinį telmologinį draustinį. Išvykos tikslas drauge su Kulių bendruomenės ir „Alantas“ nariais pasėti reto, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto, sibirinio vilkdalgio sėklas. Sėklos buvo surinktos Mikytų kraštovaizdžio draustinyje Vytauto Kreišmonto žemės sklype, šlapioje pievoje natūraliai augančioje sibirinių vilkdalgių augavietėje. Tai viena iš dviejų žinomų šio saugomo augalo populiacijų Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

„Kai ją aptikome, sibirinių vilkdalgių buvo nedaug, juos gožė subujoję karklynai. 2008 metais iškirtus krūmus, ten augančio sibirinio vilkdalgio sėklas pasėjome į po krūmais buvusias, žolinės augmenijos nepadengtas vietas. Susitarę su savininku, atnaujinome šios labai vertingos pievos šienavimą. Mūsų pastangos nenuėjo veltui. Sibiriniai vilkdalgiai subujojo ir išplito. Praėjusį rudenį čia ir buvo surinktos šio augalo sėklų dėžutės, iš kurių išbiro arba buvo išaižyta virš 2000 sibirinio vilkdalgio sėklų. Visos jos iškeliavo į Reiskių tyro telmologinį draustinį, kur šio augalo nėra aptikta.

Kelionė į Reiskius neprailgo, nes susitikus visada yra apie ką pasikalbėti, padiskutuoti. Kuliuose mus pasitiko keturi bendruomenės „Alantas“ nariai. Pasisveikinę ir susipažinę visi pajudėjome į Reiskių tyro telmologinį draustinį. Sustojome prie pirmos jau draustinio teritorijoje esančios šlapios pievos Paalantyje. Išvykos dalyviams trumpai papasakojome apie Reiskių tyro telmologinį draustinį, kurio plotas net 4046 ha. Paaiškinome, kad įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansuojamą projektą „Biomasės kompostavimo mechanizmo sukūrimas, išsaugant biologinę įvairovę Natura 2000 teritorijose“ šiame draustinyje buvo atkurta net 91 ha užleistų, valstybinėje miško žemėje esančių pievų. Parodėme nuotraukas kaip atrodo natūraliose pievose augantis sibirinis vilkdalgis. Aptarėme kuriose vietose, po kiek ir kaip sėsime kiekvienam išvykos dalyviui išdalintas reto augalo sėklas. Visi išvykos dalyviai buvo labai sumanūs, aktyvūs ir neraginami su entuziazmu kibo į darbą. Su atsivežtais įrankiais sujudinę žolinę dangą ir įbėrę po kelias sėkleles žemę prispaudė, kad sėklos gautų drėgmės ir būtų apsaugotos nuo pelinių graužikų, paukščiukų. Sėklos buvo pasėtos ne tik Paalančio pievose, bet ir plačiose, projekto metu atkurtose Palioniškių pievose.

Pasėję sėklas važiavome į Kulius, kur visiems išvykos dalyviams pristatėme du parengtus pranešimus: projektas „Biomasės kompostavimo mechanizmo sukūrimas, išsaugant biologinę įvairovę Natura 2000 teritorijose“; „Biologinė įvairovė ir jos apsauga Reiskių tyro telmologiniame draustinyje“.

Kulių bendruomenės atstovai didžiuojasi, kad jų teritorijoje yra tokia vertinga saugoma teritorija ir domisi joje esančiomis gamtinėmis vertybėmis, todėl jiems padovanojome antrąjį pranešimą.

Aptarėme tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Kulių bendruomenės narius pakvietėme prisidėti šienaujant Reiskių tyro saloje bei Reiskių kaimo pakraštyje esančias natūralias pievutes, kur auga saugomos juodgalvės bajorės, žalsvažiedės blandys, melsvieji mėlitai ir vyriškosios gegužraibės.

Kuliškiai dar šį pavasarį žada atvykti į Platelius su tikslu apžiūrėti lankomus objektus, pakeliauti dviračiais. Tikimės, kad geranoriškas bendravimas ir bendradarbiavimas tik stiprės“ – sakė Gamtos ir kultūros paveldo vyr. specialistė Marija Jankauskienė.

 Nuoširdžiai tikimės, kad Reiskių telmologiniame draustinyje sibirinio vilkdalgio sėklas sudygs, o bendruomenių pagalba, ypatingai svarbi saugomoms teritorijoms, tik stiprės.