„Sidabrinėmis gervėmis“ apdovanoti lietuviški filmai šiltai priimti Baltijos jūros šalių filmų festivalyje Stokholme
Spalio 11–15 dienomis Švedijos sostinėje Stokholme, multipleksinio (daugiasalio) kultūros centro „Kulturhuset“ autorinio kino teatre „Klarabiografen“ Baltijos jūros šalių filmų festivalyje „Baltic Sea Film Festival“ (BSFF) švedų žiūrovams buvo sėkmingai pristatyti „Sidabrinėmis gervėmis“ apdovanoti du lietuviški vaidybiniai filmai – „Per arti“ (režisierė Austėja Urbaitė) ir „Paradas“ (režisierius Titas Laucius). Programoje buvo dar vienas filmas su lietuvišku akcentu – švedų režisierės Isabellos Carbonell sukurta vaidybinė juosta „Dogborn“, kuriame lietuvių kilmės reperė, aktorė Silvana Imam atliko pagrindinį vaidmenį. Festivalį šiemet atidarė latvių filmas, kurio parodymas Stokholme buvo jo tarptautinė premjera – tai filmas, sukurtas pagal Noros Ikstenos romaną „Sovjet Milk“ (rež. Inara Kolmane).
„Šį festivalį inicijavome praėjusiais metais. Sėkmingai startavęs, jis auga, stiprėja ir sparčiai plečia savo auditoriją. Šiemet festivalio programoje pristatėme geriausius per pastaruosius metus sukurtus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos filmus. Kitais metais festivalio programoje bus galima pamatyti ir Danijos bei Suomijos filmus. BSFF festivalio misija yra supažindinti švedų žiūrovus su geriausiais filmais, sukurtais Baltijos ir Šiaurės šalyse. Deja, bet puikūs Baltijos šalyse sukurti filmai ypač retai pasiekia Švedijos kino teatrų ekranus, net ir šalies didžiųjų tarptautinių festivalių metu. Todėl Baltijos jūros šalių festivalis ėmėsi nelengvo iššūkio keisti situaciją, tikslingai auginant švedų žiūrovo domėjimąsi kaimyninių Baltijos jūros šalių kuriamu kinu, taip pat inicijuojant diskusijas tarp kino profesionalų, stiprinant kūrybinį bendradarbiavimą. Švedų auditorijai pristatytieji lietuvių filmai „Per arti“ ir „Paradas“ sulaukė daugybės komplimentų iš filmų ekspertų bei žiūrovų. Po susitikimų su šių filmų režisieriais žiūrovai dar visą valandą nenorėjo jų paleisti, klausinėjo apie kūrybinį procesą ir filmuose nagrinėjamas temas. Visi festivalio filmai surinko gausią žiūrovų auditoriją, tad tai yra geriausias įrodymas, jog švedų žiūrovui rūpi Baltijos jūros regione kuriamas kino menas, o mums tai paskata šį kasmetį festivalį stiprinti ir auginti. Tikiu, jog ateityje ši iniciatyva gali tapti stipriu traukos centru, kuriame filmų kūrėjai iš visų Baltijos jūros regiono šalių pristatys savo kūrybinius pasiekimus, vystys naujas idėjas bendradarbiavimo stiprinimui. Festivalis gali prisidėti prie dar atviresnės visuomenės kūrimo ir prie šio regiono identiteto stiprinimo“, – sako Liana Ruokytė-Jonsson, viena iš festivalio iniciatorių.
„Labai džiaugiuosi, kad Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“ pritraukia publiką įvairiose šalyse ir istorija paliečia žiūrovų širdis. Be galo smagu matyti tokią gausią ir smalsią švedų žiūrovų auditoriją. Pokalbiai po filmo peržiūros su Stokholme susirinkusia publika Baltijos jūros šalių kino festivalyje atskleidė, kad filmas jaudina ir kelia diskusijas, ypač Švedijoje, kur tarptautinis įvaikinimas yra labai aktuali tema. Tikiuosi, kad netrukus Lietuvoje pasirodysiantis filmas sulauks didelio žiūrovų susidomėjimo!” – mintimis po festivalio dalijasi filmo „Per arti“ prodiuserė Živilė Gallego.
Baltijos jūros šalių filmų festivalis siekia per filmo objektyvą nušviesti mūsų regioninį identitetą ir įkvėpti tiek žiūrovus, tiek šios srities profesionalus domėtis kaimynais ir jų kuriamais filmais. Tikslas taip pat yra sukurti platformą, kurioje vyktų dialogas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių kino kūrėjų, ieškant naujų kūrybinio bendradarbiavimo kelių, formų, kurios skatintų bendrų šio regiono šalių filmų gamybą. Šis renginys turi ambicijų tapti kūrybine erdve naujoms idėjoms, inovacijoms ir bendradarbiavimui. Kasmet vykstantis BSFF festivalis rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos bei Latvijos kino centrais, Estijos kino institutu ir Stokholmo multipleksiniu kultūros centru „Kulturhuset“ bei kino teatru „Klarabiografen“.
„Metų pradžioje, kai „Scenit Produktion“ gavo galimybę imtis šio prodiusavimo darbo, atradome daug galimybių turinčią misiją – tapti modernia, labai įdomia ir aktualia susitikimų vieta Baltijos jūros regione kuriančių šalių filmams. Baltijos jūros šalių filmų festivalis tikrai turi potencialo tapti publikos susitikimo vieta. Švedų žiūrovai be galo džiaugėsi sulaukę Baltijos šalių filmų, kuriuos didžiajai daugumai apskritai būtų sunku rasti ir neįmanoma pamatyti Švedijos kino teatruose. Per penkias dienas Baltijos jūros šalių kino festivalis jau antrą kartą žengė akivaizdų žingsnį į priekį – aukšto meninio lygio filmai aiškiai pasiekė platesnę ir įvairesnę auditoriją. Įvairius apdovanojimus pelnę filmai palietė, sujaudino, įtraukė ir įkvėpė visų amžių ir sluoksnių žiūrovus. Kartu tai tapo gražia puokšte filmų, už kuriuos sulaukėme didelio pripažinimo tiek iš žiūrovų, tiek iš kino industrijos žmonių“, – džiaugiasi BSFF festivalio prodiuserė Ulrika Skoog Holmgaard.
Lietuvos filmų programą organizavo Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijojai, bendradarbiaudama su Stokholmo multipleksiniu kultūros centru „Kulturhuset“ bei autorinio kino teatru „Klarabiografen”. Festivalį parėmė „Swe-Est“, „Swe-Lat“, „Swe-Lit“ bendradarbiavimo fondai, „Kulturhuset Stadsteatern“, Estijos kino institutas, Latvijos kino centras ir Lietuvos kino centras.
