Siekiama kuo skaidresnių viešųjų pirkimų
Šiandien Vyriausybė pritarė patobulintiems viešųjų pirkimų įstatymų projektams ir pakartotinai juos teiks Seimui. Ministrų kabineto posėdyje pritarta Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektams, kurie pakeis šiuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą.
Šiais įstatymų projektais pertvarkomos viešųjų pirkimų taisyklės – jos supaprastinamos ir didinamas jų lankstumas, mažinama administracinė našta, gerinamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygos. Naujasis pirkimų reguliavimas labiau pritaikomas aplinkosaugos, inovacijų politikos, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti.
Rengiant įstatymų projektus siekta kuo aiškesnių ir paprastesnių, tačiau kartu ir skaidresnių viešųjų pirkimų taisyklių: sutrumpinami pirkimo procedūrų terminai, numatomos aiškios sutarčių keitimo sąlygos, visi pirkimai perkeliami į elektroninę erdvę, reikalaujama mažiau pirkimų ataskaitų, atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, sutarčių keitimo ar sudarymo ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui.
Prie administracinės naštos mažinimo ženkliai prisidės nauja tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo tvarka. Tiekėjų patikimumui ir pajėgumui patikrinti bus naudojama standartizuota deklaracija – Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas. Kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir kompetentingų institucijų pažymų bus prašoma tik iš laimėtojo.
Kuriant palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų dalyvavimui pirkimuose, įtvirtinamos nuostatos dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, tiesioginio apmokėjimo subrangovams. Taip pat nustatoma, kad reikalaujama tiekėjo apyvarta negali daugiau nei du kartus viršyti numatomos sutarties vertės.
Siekiant skatinti inovacijas įtvirtinama nauja inovacijų partnerystės pirkimų procedūra, padėsianti perkančiosioms organizacijoms strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus naujiems produktams kurti ir vėliau jų įsigyti.
Reikšmingų pokyčių numatoma pasiūlymų vertinimo srityje. Iš perkančiosios organizacijos reikalaujama vertinant pasiūlymus prioritetą skirti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimui pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykį arba sąnaudas prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu. Todėl perkančiosios organizacijos privalės palaipsniui mažinti kainos kriterijaus taikymą. Iki 2019 metų pirkimai, atliekami pagal kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negalės sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros pirkimų vertės, o nuo 2020 metų negalės sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros pirkimų vertės.
Atsižvelgiant į Lietuvoje susiformavusią netinkamą vidaus sandorių instituto taikymo praktiką, įstatymo projektais nutarta sugriežtinti vidaus sandorių reguliavimą. Ūkio ministerijos patobulintuose įstatymų projektuose siūloma, kad vidaus sandoriai būtų leidžiami išskirtinai tarp tų subjektų, kurie abu turi perkančiosios organizacijos statusą, ir tik tuomet, kai vidaus sandoriais nebus pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Tikimasi, kad siūlomi vidaus sandorių, kurių vertė sudaro apie 3 procentus bendros viešųjų pirkimų vertės, sudarymo apribojimai ženkliai sumažins galimus piktnaudžiavimo šia išimtimi taikymo atvejus ir kartu leis pasinaudoti vidaus sandorių instituto pranašumais tais atvejais, kai tai būtina siekiant viešo intereso tenkinimo užtikrinant paslaugų tiekimo nepertraukiamumą ir patikimumą.
