Siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams
Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, padidinant šiuo metu nustatytus neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD), atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymo modelio, tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui, peržiūrint individualios veiklos pajamoms taikomų pajamų mokesčio tarifų taikymo principus.
Teikiamu projektu siūloma didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų ir taip mažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. NPD riboto darbingumo asmenims siūloma kelti atitinkamai nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų. Taip pat siūloma atsisakyti PNPD už vaikus, kartu pereinant (kitų teisės aktų pakeitimais) prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų.
Šiuo metu taikomas bendras 310 eurų NPD, 320 eurų ir 380 eurų NPD taikomas riboto darbingumo asmenims, taip pat 200 eurų PNPD – už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį).
Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad individualios veiklos apmokestinimas priklauso nuo per metus gaunamo pelno dydžio (o ne nuo profesinės veiklos rūšies). Todėl siūloma individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, t. y. taikant tarptautinėje praktikoje taikomą vadinamąjį mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal projekte nustatytas formules: tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 10 tūkst. eurų per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.; kai metinis pelnas viršija 10 tūkst. eurų per metus, jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 proc. nominalų tarifą, kai pelnas siektų 30 tūkst. eurų per metus.
Šią naują individualios veiklos apmokestinimo schemą numatoma taikyti ir iš individualios žemės ūkio veiklos gautoms pajamoms, jei šios pajamos viršija registravimosi PVM mokėtoju ribą (45 tūkst. eurų). Kartu siekiama nustatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį ir papildomai leidžiant iš pajamų atskaityti žemės įsigijimo išlaidas palaipsniui (t. y. bendra individualios veiklos apmokestinimo sistema visiškai bus taikoma 2020 metais sumokant gyventojų pajamų mokestį už 2019 metais apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas).
Teikiamomis pataisomis siūloma iki 35 tūkst. eurų mažinti šiuo metu taikomą 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, kurią peržengus pajamos nebegali būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.
Po pristatymo už projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 32 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 23 d.
