Silpnėjantys regionai gali negrįžtamai neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką

Kokias sritis daugiau ar mažiau finansuoti atskirose savivaldybėse dabar sprendžia skirtingos ministerijos, tačiau kryptingos ir vieningos valstybės politikos, kaip stiprinti Lietuvos regionus, – nėra. Sausio 11 d. vykusiame Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Alvydas Stulpinas siūlė iš esmės peržiūrėti regioninės politikos kryptis ir priemones bei kartu su verslu ieškoti būdų, kaip skatinti savivaldybes pritraukti investicijas ir kurti naujas darbo vietas.

„Ne vienerius metus skirtingos vyriausybės ir seimai priima įvairius sprendimus dėl regioninės politikos, tačiau nei nacionalinės regioninės politikos strategijos, nei jos vystymo ir plėtojimo krypčių bei prioritetų – nėra. Atsakingų valstybės institucijų darbas šioje srityje yra nepakankamai koordinuotas ir rezultatyvus, o priimami sprendimai – pavieniai ir netoliaregiški. Turime tiesiogiai išrinktus merus, bet daugeliu atvejų jų rankos būna surištos, todėl iš esmės pakeisti situacijos rajonuose į teigiamą pusę ir nepavyksta“, – sako A. Stulpinas.

Šiandien daugelyje Lietuvos regionų situacija yra ypač neraminanti: augant emigracijai, sparčiai senstant visuomenei, mažėja darbingo amžiaus žmonių, todėl ten vangiai kuriasi verslas, neateina investuotojai, nekyla pragyvenimo lygis.

„Dabartinis neveiksnumas gali turėti negrįžtamas neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai, todėl regioninės politikos kryptys ir priemonės turi būti peržiūrėtos iš esmės: regioninei politikai skiriamos lėšos turi būti ne tik įsisavinamos, gerinant viešosios infrastruktūros objektus, o investuojamos, siekiant skatinti verslumą, pritraukti investicijas, kurti ilgalaikes darbo vietas“, – pabrėžia LPK viceprezidentas.

Sprendžiant regioninės politikos problemas lemiamą įtaką turi ekonominis aspektas, todėl tikslinga šios srities formavimą ir koordinavimą perduoti už šalies ūkio ir ekonomikos vystymą atsakingai Ūkio ministerijai.

„Politinės partijos, valstybės institucijos, socialiniai ir ekonominiai partneriai turėtų suvienyti jėgas ir kryptingai ieškoti būdų, kaip padėti savivaldybėms gerinti sąlygas verslui, pasinaudoti galimybėmis pritraukti investicijas, išsaugoti vietinę darbo jėgą ir suvaldyti demografinius pokyčius. Tai galima pasiekti keičiant savivaldybių biudžeto formavimo principus, didinant savivaldybių motyvavimą – grąžinant savivaldybei pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto dalį, kuri buvo surinkta savivaldybės teritorijoje, peržiūrint akcizų perskirstymą“, – teigė A. Stulpinas.

LPK prezidento teigimu, labai svarbu stiprinti regionų plėtros tarybų savarankiškumą ir jų glaudesnį bendradarbiavimą su verslo atstovais, suteikiant verslo asociacijoms didesnes galias regionų plėtros tarybų veikloje. Regioninių asociacijų vaidmuo turėtų augti, paverčiant jas regionų konsolidavimo centrais ir įtraukiant į bendrą veiklą verslo, švietimo įstaigų, administravimo institucijų ir savivaldybių atstovus.

Svarbių pokyčių nacionalinėje regioninėje politikoje įgyvendinimui reikalingas ir deramas Seimo dėmesys, todėl dar 2016 metų pabaigoje LPK kreipėsi į Seimo Pirmininką, siūlydama įsteigti Seimo Regioninės politikos komitetą.

Pati LPK Lietuvos regionams taip pat skiria vis daugiau dėmesio. Praeitų metų rugsėjį konfederacijoje įsteigtas Regioninės politikos komitetas, kuris sieks padėti valstybės institucijoms formuoti nacionalinę regioninę politiką bei regionines iniciatyvas, kurios užtikrintų socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimą, nutolusių regionų atskirtį, skatintų tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.