Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai laikmečio liudininkai“

Jau visą eilę metų sausio mėnesį Šilutės Hugo Šojaus muziejininkai rengia parodą „Eksponatai laikmečio liudininkai“. Joje visuomenei pristatomi įdomiausi, vertingiausi per praėjusius metus muziejų fondus papildę eksponatai.

Eksponatų kaupimas, jų tyrimas ir viešinimas yra viena iš pagrindinių muziejaus funkcijų. 2022 metais Šilutės Hugo Šojaus muziejaus rinkiniai buvo papildyti net 1503 eksponatais. Viena dalį naujų eksponatų sudaro archeologiniai radiniai, rasti vykdant archeologinius tyrinėjimus Šilutės miesto ir rajono teritorijoje. Antroji dalis – vertybės, kurios muziejui buvo dovanotos, perduotos pavienių asmenų, ar organizacijų arba įsigytos už muziejaus lėšas. Šių vertybių pagrindu ir buvo suformuotas 2022 metų muziejaus dailės, raštijos, istorinių eksponatų, fotografijos, etnografijos rinkiniai.

Siūlydami eksponatus, žmonės rašo laiškus, skambina, atneša patys į muziejų. O ypač džiugina, kuomet į muziejų atkeliauja ne tik eksponatas, bet ir perduodama saugoti išsami jo istorija, žmonių prisiminimai.

Klaipėdietė Jelena Palceva padovanojo Šilutės muziejui XX a. kalėdinės eglutės žaisliukus, mėgstamus stalo žaidimus, medicinos įrankius.

Šilutiškės Elenos Stankevičienės dovanos papildė tekstilės rinkinį. Tai trijų dalių lininės užuolaidos lentynai papuošti, servetėles, staltiesėles, rastos Šilutėje, M. Jankaus g. 6A sename name, pastatytame XX a. pradžioje. 

Buvusi medicinos darbuotoja Danguolė Tarvydaitė (Šilutė) papildė fondus įdomiais medicinos įrankiais bei Šilutės gyvulininkystės įmonės antspaudais.

Jolita Bruožytė (Šilutė) atnešė du kavos puodelių komplektus, pagamintus žinomiausiuose Vokietijos porceliano fabrikuose 1930 – 1940 m., kuriuos apie 1970 metus jai padovanojo jos močiutė, gyvenanti Šakių rajone, Slavikų kaime. 

Gausiausiai fondų įvairius rinkinius  – fotografijos, tekstilės, indų, naujametinių žaisliukų, kanceliarinių priemonių, aksesuarų, medicinos priemonių, raštijos, stalo žaidimus- papildė Jonas Vaitkus (Šilutė). Tarp įdomiausių ir vertingiausių būtų tarpukario stalo žaidimas „Dangus“ (M. Noreikos leidinys, Kaunas. Spaudė valstybinė leidykla-litografija, Kaunas) bei žinomo Kauno fotografo Alberto Šulco nuotrauka „Tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas Antanas Smetona sako kalbą prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“, datuota XX a. 3-4 deš.

Žaidimo „Dangus“ esmė yra pirmajam pasiekti finišą aplenkiant priešininkus. Žaidėjai paeiliui ridena kauliuką ir žingsniuoja langeliais pagal išridentų akelių skaičių. Žaidimas yra paremtas moralės ir tikėjimo principų ugdymu, todėl 30 iš 122 langelių simbolizuoja dorybes ir nuodėmes, dar keturiuose vaizduojami rojus, skaistykla, pragaro anga ir pragaras. Dorybės ir rojus padeda žaidėjams judėti į priekį, nuodėmės – trukdo. Žaidėjas, patekęs ant vieno iš aukščiau įvardintų langelių, privalo vykdyti tam langeliui priskirtą nurodymą. „Pasiekti Dangų“ galima tik išmetus lygiai tiek akelių, kiek langelių skiria dalyvio figūrėlę nuo „Dangaus“. Išmetęs daugiau akelių, žaidėjas nueina iki „Dangaus“ ir likusius langelius grįžta atgal. Žaidimas gali baigtis, kuomet vienas iš dalyvių pirmas pasiekia „Dangų“ (122-ąjį langelį) arba kuomet kelią įveikia visi žaidėjai, taip pasiskirstant vietomis.

Meilė Jašelskienė (Šilutė) papildė fondus XX a II pusės populiariais fotoaparatais „ZENIT“, „SMENA“, „FED“ bei momentiniais fotoaparatais „Polaroid“ bei 1960-1980 m. išleistų  užsienio atlikėjų plokštelių rinkiniu.

Dar vienas Šilutės gyventojas Vaidotas Vilčiauskas  atnešė  1959-1970 m. laikotarpiu Vokietijoje pagamintą juostinį fotoaparatą.

Vitalija Galican iš Klaipėdos rajono padovanojo 1900 m. H. Zudermano knygą, išleistą  „Johannisfeuer“ (liet. Joninės), kurios tituliniame lape yra Tilžėje įkurtos Karaliaučiaus Luizės mokyklos antspaudas „KONIGIN LUISEN SCHULE U.LN. SEMINAR TILSIT“. Knyga priklausė bibliotekininkei Genovaitei Makštelytei, V. Galican močiutės sesei. V. Galican ši knyga atiteko jau po močiutės mirties. Spėjama, kad ši knyga buvo išgelbėta nuo sunaikinimo..

Kęstutis Zdanevičius (Šilutė) muziejui padovanojo archeologinių radinių, spaudinių, savo išleistų atviručių su Šilokarčemos vaizdais, porcelianinius kamštelius nuo Šilokarčemos, Tilžės, Macikų alaus darykloje pagamintų butelių. Taip pat labai vertingą ir retą Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčios atviruką, Adolfo Štalio išleistą 19 a. pabaigoje Šilutėje.  

Eugenija Juraškaitė – Murauskienė ir jos dukra Aušra Murauskienė (Šilutė) perdavė muziejui daug nuotraukų su praėjusio amžiaus penkto dešimtmečio Šilutės miesto vaizdais, fotografijų albumus, XX a. I p. medicinos kabinete naudojama gultą, lauko gultus, puodynes, vaistų buteliuką. 

Almantas Rainys (Šilutė), tvarkydamas aplinką savo teritorijoje, Turgaus g., rado žemėje tikėtina kūrėno laivo kėlimo mechanizmo dalis ir atnešė į muziejų. O tvarkant namo senas grindis jis surado Carinės Rusijos kariuomenės grenadieriaus diržo sagtį. Su tokiu ženklu Rusijos imperijoje jos gamintos nuo 1834 m.

Lina Vaičionienė (Šilutė) papildė raštijos rinkinį keliais įdomiais leidiniais, tarp kurių lietuvių kalbos rašybos žodynas, išleistas 1948 m. Kaune ir lietuvių tautosakininko Antano Juškos 1954 m. perleistos „Lietuviškos dainos“.  

Sandra Tarozaitė (Šilutė) atidavė skalbimo mašiną „Maliutka 2“, pagamintą 1989 m. Dėl savo nedidelių gabaritų tuo laiku ji buvo labai populiari mažuose butuose.

Birutė Morkevičienė (Šilutė) papildė muziejaus aprangos rinkinį, padovanojusi Kintuose, Šilutės raj., 1973 – 1977 m. sukurtas ir pasiūtas vasarines sukneles, apatinukus.

Skirmantė Galvydė (Šilutė) atnešė du Šilutėje leistus laikraščius: „Verdainė“, Šilutės rajono valdybos kultūros, švietimo ir sporto skyriaus mėnesinis laikraštį, ėjusį 1993 – 1995 m. bei laikraštį „Šilutė“, ėjusį 1997 m. Šilutėje. Leidėjas – R. Petriko įmonė „Saidra“. Vyr. redaktorius R. Petrikas.

Rūta Emigart Čiuželienė padovanojo Saugose XX a. 5 dešimtmetyje siūtas palaidinės. Jos priklausė pateikėjos mamai Emilijai Juraitienei (mergautine pavarde Krause), gimusiai 1908 m. Žiogų kaime, Tauragės raj., vėliau gyvenusiai Saugose su šeima. Pateikėjos prisiminimais, mama pasipuošdavo jais važiuojant į turgų. R. Emigat – Čiuželienė Šilutės muziejui taip pat padovanojo Mato Grigonio knygelę „200 žaidimų“, 1988 m., Kaunas. M. Grigonis (1889-1971) – lietuvių pedagogas, rašytojas, vertėjas joje supažindina su liaudies žaidimais. Tai pakartotinis praėjusio šimtmečio pradžioje – 1911 ir 1914 m. – pasirodžiusių „Žaidimai kambaryje“ knygelių leidimas. Čia aprašomi žaidimai tyrame ore, fantų išpirkimas. Yra žaidimai, kurie tinka mažiems, ligi 10 metų, vaikams bei žaidimai, kuriuos gali žaisti vien tik užaugusieji ar vaikai, turintys daugiau kaip 14 metų. Yra ir žaidimų su dainomis, natomis.

Muziejaus fondą istoriniais eksponatais taip pat papildė: 

Kotrina Valinskienė (Šilutė) – medinis lagaminėlis.

Kęstutis Paleckis ir Petras Skutulas – dokumentais, rastais remontuojant namo Lietuvininkų g. 20A stogą.

Kaunietė Alvyra Ugianskienė perdavė antkapinę lentelę, kuri buvo rasta XX a. 9 dešimtmetyje sąvartyne prie kapų, netoli pateikėjos tėvo Jono Dagilaičio palaidojimo vietos. Tiksli radimo vieta nežinoma.

Marina Kulčinskaja (Švedija) dovanojo 1926 m. Šilutėje išleistos nežinioms moters fotografiją.  

Viktoras Sverdlenko (Šilutė) – 1925 metų apyvartinę monetą 2 latai bei du buteliukus nuo vaistų.

Ona Stašaitienė (Kauno rajonas) – elektrinį 1981 m. lygintuvą.

Raimondas Jasas (Klaipėdos rajonas) padovanojo 2007 m. laidos 100 litų banknotą.  

Danutė Staponkienė iš Telšių – karnavalines kaukės. Jos pagamintos įmonėje „Ūla“, Vilniuje. „Ūlos“ istorija Vilniuje prasidėjo 1967-aisiais. Įmonė gamindavo papuošalus iš gintaro ir sidabro, taip pat dirbinius iš aukso, elnių, netgi karvių ragų. Tuo metu ji buvo tautiškumo, liaudiško meno tematikos tęsėja ir puoselėtoja Lietuvoje, gamino dirbinius su puikiai žinomais lietuvių tautodailės motyvais – saulute, ugnimi, rūtos šakele, žvaigždute. Viena iš  „Ūlos“ gaminių buvo karnavalines miško žvėrelių rankų darbo kaukės. Gamino ir Lietuvoje gerai žinomos metalinės česnakų arba riešutų smulkinimo žnyples.

Staponkienė taip pat perdavė vaistų buteliuką „Kalio permanganatas“, gamintojas – AB „Šiaulių vaistų sandėlis“ farmacijos laboratorijos „Galen“.

Vilija Petrošienė (Telšiai) perdavė arbatos servizą, pagamintą 1970 – 1980 m. Rygos porceliano fabrike.

Rimas Pielikis (Šilutė) – mineralinio vandens butelį, pagamintą Karaliaučiuje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Gamintojas „Dr. STRUVE und SOLTMANN KONIGSBERG 1 Per“. Daktaras Struvė 1821 m. įkūrė pirmąjį savo dirbtinio mineralinio vandens centrą Drezdeno Seevorštate. Susivienijęs su Berlyno vaistininku Conradu Heinrichu Soltmannu netrukus atidarė filialus Berlyne, Kelne, Leipcige, Kijeve, Karaliaučiuje, Maskvoje, Varšuvoje, Braitone. Daktaro Struvės sukurtas dirbtinis mineralinis vanduo yra tiksli natūralaus mineralinio vandens kopija.

Rytprūsių krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Jorn Barford padovanojo muziejui dailininko grafiko, kilusio iš šio krašto Horsto Skodlerako (1920-2001) tris darbus.

Kaunietė Alma Pielikytė perdavė savo tėvų – tremtinių daiktus (paltus, kailinius, suknelė). Pielikių šeima susipažino tremtyje. Apsigyveno Angarsko kaimelyje (Bogučiansko rajonas, Krasnojarsko kraštas). Stanislova Pielikienė gimė 1927 m. ir yra gyvenusi Lydalės kaime, Šilutės raj. Pranas Pielikis – Tamošius gimė 1929 m., gyveno Vidgirės kaime, Šilalės raj. Mirė 1998 m. ir palaidotas Kaune.

Prano Pielikio šaknys yra iš Žemaičių Naumiesčio apylinkių. Iš tremties šeima pirmą kartą grįžo 1958 m., tačiau Pranas Pielikis – Tamošius nerado tinkamo darbo ir vietos kur gyventi, todėl pakviestas grįžo atgal į Sibirą. 1977 m. vėl grįžo atgal į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Suknelę dėvėjo tremtinė Stanislova Pielikienė (merg. Alminauskaitė). Suknelė pasiūta Judikių kaime, Agluonėnų sen., 1958 m. Pasiuvo Aužbikavo kaime, Vainute sen., gyvenanti Onutė Varanaitė, Stanislovos Pielikienės (merg. Alminauskaitė) puseserė. Pateikėjos tėvai ją atvežė į Judikių kaimą pabūti kartu ir pasiūti pora suknelių krikštynoms ir šliūbui. Perduoti muziejui paltai ir kailiniai pirkti tremtyje.

Laimutė Gudaitienė (Kretingalė) padovanojo Petro Šepoto nuotraukas ir jam priklausiusią tūbą. Petras Šepotas, Jono (gimęs ~ 1895-1899 m.), savamokslis, išmokęs groti iš Gardamo vargoninko. Šilutės kultūros namų meno vadovas. Gyveno Šilutės senosiose kultūros namuose. Palaidotas Gardamo kapinėse.

Zina Kuzminskaitė (Šilutė) padovanojo atvirukų komplektas „Lietuvos liaudies muziejus“, su 1975 m. su liaudies architektūros vaizdais.

Sigitas Lebeckis (Šilutė) dovanojo fotografijos su H. Zudermanu kopiją.

Archeologiniai muziejų papildę eksponatai: archeologė Viktorija Ziabreva (Klaipėda) – Minijos kaimo, Krokų Lankos g. 2021 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų archeologinius radinius, archeologas Mantas Užgalis (Klaipėda) – Šilutės miesto istorinės dalies 2021 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų archeologinius radinius, archeologė Milda Jurgauskaitė (Klaipėda) – Rusnės miestelio istorinės dalies teritorijos 2022 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų archeologinius radinius, archeologas Nerijus Brazdeikis (Klaipėda) – Šilutės miesto istorinės dalies Šilutės evangelikų liuteronų senųjų kapinių komplekso teritorijų 2022 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų archeologinius radinius.

Muziejaus darbuotojai taip pat papildė muziejaus rinkinius. Ignas Igniotis padovanojo milicininko reguliuotojo dviejų spalvų lazdelę. Natalija Kučinskaja, Živilė Girdžiūtė, Jūratė Leonienė, Roma Šukienė, Indrė Skablauskaitė papildė rinkinius indais: N. Kučinskaja – Rygos porceliano fabriko, 1970-1980 m. indai; Ž. Girdžiūtė – puodelis pagamintas 1943 m. Carlo Tielscho porceliano fabrike Vokietija; lėkštutė – 1941 m. Bauscher fabrike, Veidena, Vokietija;  J. Leonienė – puodelis su lėkštute, „Kahla“ Vokietija, XX a. vid.su Šilutės miesto vaizdu. Puodelis su lėkštute atkeliavo iš Švėkšnos miestelio gyventojos Stefanijos Eitutavičiūtės -Urbienės namų. I. Skablauskaitė gausiai papildė istorinių eksponatų rinkinį įvairaus laikotarpio ir gamintojų indais.

Skablauskaitė dar padovanojo iš savo senelio gautas pakabas, pagamintas Petrelių kaimo gyventojo Bronislovo Tarvydo, grįžusio iš tremties. R. Šukienė – papuošalus priklausančius Šilutės krašto gyventojai Ellai Valaitienei, gyv. Paleičiuose. R. Puodžiūnas – 2000 m. automobilio techninį apžiūros taloną. Genovaitė Grybauskytė – batus voilokus. Antanas Jakas – buteliukas vaistams. Vilmantas Pielikis – vaistų buteliuką.

Naujais eksponatais pasipildė ir Švėkšnos ekspozicija. Agnė Duobinienė (Vilkų Kampo k., Šilutės r.) padovanojo Lietuvos aklųjų draugijos, Klaipėdos gamybinio mokymo kombinate pagamintą dekoratyvinių vinių dėžutę. Švėkšniškis Petras Čeliauskas šiais metais gausiai papildė Švėkšnos ekspoziciją raštijos rinkiniais: su Švėkšnos miesteliu susijusiais dokumentais, knygomis, tarp kurių Lietuvių – lenkų – rusų žodynas, išleistas 1897 m. Sankt Peterburge, imperatoriškoje Mokslo Akademijoje spaudos draudimo metais ir 1883 metais išleistos Antano Juškevičiaus „Lietuviškos Svotbinės dainos“. Adomas Miliauskas (Prienai), Vitalijus Dubauskas (Jonisškis), Lina Pervanė (Šiauliai), Egidijus Simutis (Varėnos r.), Regina Genkovienė (Vilnius) padovanojo degtukų dėžučių, kurios buvo panaudotos Švėkšnos ekspozicijos kurtoje parodoje „Jonas ir Marytė: popierinė dėžutė, paukštis ir degtukai“. Mindaugas Nogaitis (Vilkų kampo k., Šilutės r) papildė raštijos rinkinį įvairiais dokumentais. Alfa Petrošienė (Švėkšna) papildė istoriniais daiktais (piniginės, žadintuvai, vazos). Švėkšniškis Saulius Bitinas papildė istorinių eksponatų rinkinį XX a. II p. indais.

Klaipėdėtis Adomas Ramanauskas ir toliau pildo Švėkšnos raštijos ir fotografijos rinkinius: perdavė gausų prosenelio Jokūbo Būdvyčio ir senelio Petro Būdvyčio kauptą archyvą.

Naftalis Zivas iš Australijos padovanojo sidabruotą XIX a. pab. – XX a. pr. indelį. Indelis priklausė Zivų šeimai iš Švėkšnos, gyvenusiai Liepų a. 24. Indelį ir dar keletą daiktų po Antrojo pasaulinio karo iš namų pasiėmė sesuo Libė Zivaitė (išgyvenusi Holokaustą), namas buvo parduotas, niekas iš Zivų po karo į Švėkšną gyventi nebegrįžo. Indelį Libė Zivaitė perdavė Holokaustą išgyvenusiam broliui Naftaliui Zivui (g. 1924). N. Zivas išsaugojo indelį ir 2022 m. rugsėjo 15 d. jo anūkas Evanas Zivas iš Australijos jį atvežė ir perdavė Švėkšnos muziejui.

Jonas Glodenis iš Mažeikių perdavė kunigo Stanislovo Mažeikos (1893-1960) fotografijų albumą su 121 istorinėmis fotografijomis.

Medardas Urmulevičius (Švėkšna) papildė ekspoziciją nuotraukomis ir spaudiniais, o švėkšniškė Violeta Astrauskienė atidavė XX a. 8 dešimtmečio geležinę dėžę buteliams laikyti.

Naujų eksponatų atsirado ir Žemaičių Naumiesčio ekspozicijoje. Pasitarusi su giminėmis šilutiškė Edita Mikužienė perdavė savo senelio, būsimo kariuomenės kūrėjo savanorio Stasio Gečo gimimo metrikos dokumentus, 1931 m. S. Gečui išduotą liudijimą, kad Stasys Gečas, sūnus Mykolo, – „tikrai yra Lietuvos kariuomenės kūrėjas – savanoris bei kitus dokumentus.  

Liudvikas Nausėda iš Šiaulių perdavė 1916 m. Gardame išduotą pasą Nausėdai Antanui.  Markas Blumbergas iš Izraelio perdavė savo tėvo Preidos Blumbergo apie 1930 m. darytą Naumiesčio turgaus nuotrauką. Šilutiškis Saulius Šalna perdavė savo senelės, ilgametės Naumiesčio malūno savininkės Paitienės nuo Žaliakalnio darytą malūno nuotraukos padidintą kopiją. Stasė Timm iš Vokietijos perdavė prosenelio Joną Bildušą fotografijas. Vienoje jų – J. Bildušas su bendradarbiais grindžia akmenimis Naumiesčio turgaus aikštę.  

Gardamiškė Laura Šikšnienė perdavė 1939 m. II pusmečio Lietuvoje ieškomų asmenų sąvadą, kurį kas pusmetį tarpukario laikais leisdavo Valstybės saugumo komitetas, Rusnės nuovados 1932 – 1936 m. baudų knygeles, kitus radinius.  

Žakainių gyventojas Rimantas Kumža perdavė staliaus įrankių, įnagį arklių dantims didinti bei du veltinių batų aulų šablonus. Fakso aparatą PANASONC perdavė naumiestiškė Vaidilutė Dūdienė. Įspūdingą paveikslą religine tema muziejui dovanojo naumiestiškė Zita Dana Auksorienė. Danutė Mockienė Žemaičių Naumiesčio ekspozicijai perdavė sovietmečio laikus primenančių eksponatų. O taip pat tarpukario laikais Vilkaviškyje išleistų maldaknygių.  

Šilutiškis Rimantas Pačius perdavė visą šūsnį suskaitmenintų istorinių nuotraukų iš Žemaičių Naumiesčio bei Šilutės 1988 – 1990 metų istorinių įvykių.  

2022 metais Šilutės H. Šojaus muziejus nupirko 15 eksponatų. Tarp jų mechaninis portatyvinis patefonas „Limania“, XX a. I p. (Vokietija) su plokštelėmis. Muziejininkai nusprendė įsigyti originalius atvirukus su Šilokarčemos vaizdais.  Švėkšnos ekspozicija įsigijo 1906 m. šio valsčiaus teismo posėdžio dokumentus bei 1912 m. atviruką su Švėkšnos dvaro vilos „Genowefa“ vaizdu.

Taip pat dėkojame folkloro kolektyvui ,,Verdainė“, skambiais liaudiškos muzikos ir šokio garsais, atidariusiam parodą.

Paroda veiks iki vasario 24 dienos. Kviečiame apsilankyti!