9 rugpjūčio, 2022
Structum

Šiluva siekia tapti dvasiniu kurortu ir pasauliniu piligrimystės centru

Sovietmečiu Šiluvos miestelis buvo paverstas į kolūkio gyvenvietę. Jame buvo draudžiami atlaidai ir kovojama su jų organizatoriais. Tačiau šiandien mažą, jaukų miestelį supa šilas ir žmonės čia ieško dvasinės ramybės. Raseinių rajono savivaldybė į Šiluvos miestelį deda daug vilčių ir jam kelia ambicingus planus. Jame religinį turizmą norima plėtoti nebe nacionaliniu, o jau pasauliniu lygmeniu.

Tam potencialo iš tiesų yra – apie 500 gyventojų turinti Šiluva yra viena iš penkių vietovių Europoje, kur Jėzaus motinos Marijos apsireiškimas katalikų bažnyčios yra pripažįstamas oficialiai. Be to, jis laikomas ankstyviausiu Europoje Vatikano pripažintu apsireiškimu katalikų istorijoje. 1993 m. čia apsilankė popiežius Jonas Paulius II.

Raseinių rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus teigia, jog ties šiais planais yra dirbama kryptingai.

„Esame pasitvirtinę rajono vystymo strateginį planą, kurio vienas iš svarbiausių prioritetų – „Gyva piligrimystė“. Siekiame įsigilinti į dvasines vertybes, formuoti gero, svetingo, piligrimų laukiančio krašto, įvaizdį. Vienas iš pagrindinių tikslų – piligrimystės kultūros plėtojimas. Šiluvos reikšmę ir vertę matome ne rajoniniu, netgi ne respublikiniu lygmeniu, bet europiniu ir pasauliniu, kadangi įvykis, XVII a. pradžioje įvykęs Šiluvoje, katalikų pasaulyje yra ypač vertingas.

Matome potencialą, nes religinis turizmas, piligrimystė labai populiarėja. Tuo pačiu kyla susidomėjimas verslininkams – atsiranda poreikis kavinėms, nakvynės namams, senelių namams, reabilitacijos centrams ir panašiai. Mano idėja buvo tokia – „Šiluva – dvasinis kurortas“. Bendradarbiaujant su Druskininkais ir Birštonu, kur žmonės atvyksta pasigerinti fizinę būklę, į Šiluvą jie galėtų atvykti dėl dvasinės sveikatos.

Bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis yra formuojama piligriminio turizmo trasa Šiluva – Tytuvėnai – Kryžių kalnas. Yra planas dviračių trasą, einančią palei Nemuną pėsčiųjų – dviračių taku sujungti su Kryžių kalnu. Atskiros atkarpos šiame maršrute jau įrengtos.

„Jeigu Šiluva sugebėtų milijoną piligrimų pritraukti per metus į Lietuvą, būtų puikus rezultatas“, – sako A. Mockus.

Jis pateikė Šiluvos miestelio partnerio iš Portugalijos – Fatimos miesto pavyzdį. Jame prieš kiek daugiau nei šimtą metų įvyko ir taip pat katalikų buvo pripažintas Šv. Marijos apsireiškimas. Fatima kasmet sulaukia milžiniško srauto piligrimų.

„Per šimtą metų nuo apsireiškimo mūsų partnerių miestas Fatima pasikeitė neatpažįstamai. Atsirado puikios architektūros, įvyko infrastruktūros pertvarka. Jubiliejiniais metais ten buvo fiksuotas apie 10 mln. piligrimų skaičius“, – tvirtino A. Mockus.

Nors Šiluva ir nedidelis miestelis, joje nemažai geros architektūros. Miestelio cente stovinti Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika yra vėlyvojo baroko stiliaus architektūros paminklas, žymus joje esančiu  Švč. Mergelės Marijos paveikslu.

Apsireiškimo vietoje, ant apsireiškimo akmens pastatyta Šiluvos Apsireiškimo koplyčia, kurios projekto autorius – architektas Antanas Vivulskis. Tai vienintelis architekto įgyvendintas pastato projektas. Verta paminėti ir tai, jog Šiluvos aikštę ir Piligrimų centrą projektavo žymus šalies architektas Gintautas Natkevičius.

Piligrimystė Šiluvoje siejama ne tik su religine tematika, bet ir su menu, kultūra, atradimais. Tam pagrindo duoda ir Šiluvoje gimęs bei palaidotas žinomas lietuvių teatro režisierius bei aktorius Eimuntas Nekrošius, spektaklius pristatydavęs aikštėje prie bazilikos.

Visa tai įpareigoja Šiluvoje palaikyti aukštą architektūros kokybę. Sekant žymaus architekto A. Vivulskio pavyzdžiu, kuris koplyčią projektavo dar būdamas studentu, Raseinių savivaldybė nusprendė dalyvauti žurnalo „Structum“ organizuojamame nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“. Šiluva sulaukė kelių architektūros profesionalų bei studentų komandų projektų, kuriais siekiama miesteliui pateikti atsinaujinimo idėjas. Vienas iš projektų konkurse pateko tarp trijų geriausiai įvertintų projektų profesionalų kategorijoje.


18 balandžio, 2025

Valstybinė kultūros paveldo komisija šiandien, minint balandžio 18-ąją – Pasaulinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, priėmė sprendimą, kuriame išreiškia susirūpinimą […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

10 balandžio, 2025

Lietuvos kaimo turizmo asociacija kviečia žiniasklaidos atstovus į išskirtinį pažintinį turą po Lietuvos kaimo turizmo sodybas. Gegužės 6 d. vyksiantis […]

7 balandžio, 2025

Kultūros paveldo departamento specialistai nustatė, kad kovo viduryje Šalčininkų kelio poste kontrabanda gabentas varpas nėra jokia kultūros vertybė, rašo portalas […]

30 kovo, 2025

Panevėžys garsus ne tik Čičinsko kepsniu, Raseiniai – ne tik Viduklės koldūnais, Trakai – ne tik kibinais, o Telšiuose skanaujami […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

28 kovo, 2025

Neseniai baigti tvarkyti du Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos (Lazdijų rajonas) pastatai – virtuvė ir grūdų sandėlis. Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba […]

26 kovo, 2025

Valstybinė kultūros paveldo komisija išreiškia gilų susirūpinimą dėl Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčios ateities. Šis išskirtinis architektūrinės ir istorinės vertės […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

7 kovo, 2025

Per pastaruosius trejus metus Birštone augantis turistų srautas ir nuosekliai plėtojama apgyvendinimo, sveikatinimo bei kita turizmo infrastruktūra atnešė džiugių permainų […]

4 kovo, 2025

Užgavėnės – tai viena smagiausių lietuviškų švenčių, kupina triukšmo, linksmybių ir, žinoma, gardžių blynų! Šią dieną reikia sočiai prisivalgyti, kad […]

Regionų naujienos