Simono Daukanto muziejuje – knygų pristatymai
Beldžiantis rudeniui, Simono Daukanto muziejuje buvo pristatytos dvi knygos: Adelės Daukantaitės „Skambutis sielai…“ ir Irenos Stražinskaitės-Glinskienės „Dievo karvytė“.
Turbūt likimo ženklai nurodė, kad pirmasis Adelės Daukantaitės knygos pristatymas turi vykti būtent Simono Daukanto muziejuje, nors, anot autorės, giminystės ryšiai su Lietuvos istoriku jos nesieja. Adelė Daukantaitė – Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovė, dviejų knygų mokytojams ir pratybų sąsiuvinio „Edvinos mokyklėlė“ autorė, kuri kartu su metafiziku Vilmantu Zablockiu ir Irena Stražinskaite-Glinskiene įkūrė Lietuvos menų ir mokslo asociaciją „Vydūno šviesa“. Knyga „Skambutis sielai…“ – autobiografija, skiriama save kuriančiam žmogui, tėvams, mokytojams, politikams, pokyčių ieškantiems žmonėms. Pasak poetės, lietuvių kalbos mokytojos iš Platelių ir pirmosios Adelės Daukantaitės knygos patarėjos korektūros klausimais Reginos Miežetienės, ši knyga – tai filosofiniai pokalbiai su meilės pašnekovais, čia išaukštinamas kilnumas ir kitos vertybės, kurios šiandien jau tampa deficitu; knygoje „Skambutis sielai…“ – žodžiai, kurie net niūriausią dieną šildo ir įkvepia keistis. Vertėtų paminėti, kad knygos autorė daug metų dirbo pedagoge, todėl ir jos knygoje daug dėmesio skiriama pedagogams ir visai švietimo sistemai. Trumpai apžvelgusi knygą, poetė Regina Miežetienė Adelei Daukantaitei padovanojo keraminių vėjo varpelių skambesį, kuris pažadina sielą…
Kita pristatyta knyga – Irenos Stražinskaitės-Glinskienės „Dievo karvytė“. Kaip pati knygos autorė prisipažino, ji jau nuo mokyklos laikų yra skaitovė, o poezijos mūza pašaukė gana neseniai – tik penkeri metai, kai kuria eiles. Iš pradžių pradėjo kurti žemaitiškai, nes, anot poetės, sodria žemaičių tarme sukurti eilėraščiai nori nenori iškart tampa humoristiniai, o juk juokas ilgina gyvenimą! Poetė visur stengiasi įžvelgti pozityvumą, tad ir žaismingas knygos pavadinimas kviečia nepamiršti tyro vaikiško džiaugsmo ir kasdienių paprastų dalykų. Knygos „Dievo karvytė“ autorė teigia, kad „tai – poezija, sklindanti iš mano širdies gelmių“.
Per knygų pristatymą poetė kalbėjo apie nelengvą kuriančiojo dalią: staiga įkyriai pradeda zvimbti musė, kuri nustoja atakuoti tik tada, kai paimi popieriaus lapą ir rašiklį. Kai baltame popieriaus lape suguldai padebesiuose besiganančias mintis, nors ir neilgam, įkyrioji musė aprimsta – tai rašančių ir kuriančių žmonių kasdienybė.
Abi knygų autorės, pristatydamos savo kūrybą, skaitė eiles ir ištraukas iš pristatomų knygų, kurios buvo vizualiai iliustruojamos talentingos tarptautinių šokių konkurso „Aušrinė žvaigždė“ laureatės, baleto šokėjos Viktorijos Rupeikaitės pasirodymu. Sodriu balsu ir gitaros skambesiu žavėjo Plungės M. Oginskio meno mokyklos moksleivis Emilis Radvilavičius. Per šį susitikimą su knygų autorėmis tarsi į vieną giją susipynė pagrindinės meno formos: poezija, muzika ir šokis, kurios svaigino, įkvėpė ir džiugino susirinkusiuosius. Turbūt šį knygų pristatymą puikiai atspindi anglų rašytojo Čarlzo Dikenso kažkada ištarti žodžiai: „Poezija gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis?“