Simono Daukanto muziejuje vyko šiaudinių sodų rišimo paskaita
Kaip žinia, besibaigiantys 2015-ieji – Etnografinių regionų metai, ta proga Simono Daukanto muziejus suorganizavo šiems metams skirtą garsios tautodailininkės, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausiosios edukacijos koordinatorės Marijos Liugienės šiaudinių sodų rišimo paskaitą.
Saulėtą lapkričio popietę visi sugužėjo į jaukią muziejaus svetlyčią, kur jau buvo paruoštos darbo priemonės: pėdas javų, adymo adatos, aštrios žirklės ir siūlai. Prieš pradėdamos kurti šiaudinius stebuklus, paskaitos dalyvės pirmiausia išklausė tautodailininkės Marijos Liugienės pasakojimo apie tai, kaip senovėje žiūrėta į javo šiaudą. Pasirodo, javo šiaudas buvo prilyginamas žmogaus kūnui – šiaudas (kūnas) „išnešioja“ varpą, grūdą (sielą), o patys javai simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybę. Vėliau moterims įsitraukus į šiaudinių sodų kūrimo procesą – bekarpant šiaudus ir per juos veriant siūlą, – tautodailininkė atskleidė ir pačių šiaudinių sodų reikšmę – tai yra mūsų paprotinis menas, leidžiantis pažinti tautos dvasinį kūrybingumą ir originalumą. Sodai tarsi įkūnija dangų ir žemę arba mūsų gyvenimo tarpsnius: gimimą, brandą ir mirtį; dar kiti šiaudinius sodus laiko darnos ir harmonijos simboliu, taip pat sodai yra tarsi visatos modelis ar pasaulio medis.
Įdomu ir tai, kad, pasak tautodailininkės, sodai turi energijos: energetiškai išmatuota, kad tinkamai surištas šiaudinis sodas savo energiją skleidžia iki 30 metrų, o jei pakabintas sodas dar ir sukasi, tuomet jis atiduoda dar daugiau energijos. Beje, jau nuo seno tikėta, kad kuo geriau sukasi šiaudinis sodas, tuo daugiau laimės jis atneša į namus.
Tautodailininkė taip pat pabrėžė, kad šiaudinių sodų rišimas bemaž prilygsta mandalos, kitaip tariant, jantros piešimui, kuris taip pat simboliškai atspindi visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvę. Tiek rišant šiaudinius sodus, tiek piešiant mandalas tarsi pasineriama į meditaciją, į buvimo su savimi jauseną.
Pasmalsavome, kiek pati Marija Liugienė yra surišusi šiaudinių sodų ir kiek metų ji tuo užsiima. Tautodailininkė pripažino, kad surištų šiaudinių sodų skaičius jau senokai pasimetęs, nes stebuklingus šiaudinukus ji riša jau 40 metų. Šiaudinių sodų rišėjos darbai eksponuojami įvairiuose Lietuvos muziejuose, dovanojami garbingiems Lietuvos asmenims ir užsienio svečiams.
Pasibaigus paskaitai dalyvės pasigamintus šiaudinukus išsinešė namo – juk reikia į namus pritraukti laimę ir apsisaugoti nuo blogio.
