Šimtametės receptas – gyvenk be pykčio, būk atlaidus ir negailėk meilės
Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė, Kužių seniūnė Jolanda Rudavičienė, jos pavaduotoja Regina Slabienė su gėlėmis, dovanomis užsuko į Verbūnus pas Petrauskus. Proga – ypatinga. Stanislava Petrauskienė švenčia garbingą 100 metų jubiliejų.
Sveikintojus kieme pasitiko jubiliatės dukra Antanina. Nuotaika visų kuo puikiausia – ne taip dažnai tenka sveikinti šimtamečius rajono gyventojus. Namuose sveikintojų laukė giminės, draugai ir kaimynai, pati jubiliatė sėdėjo lovoje ir šypsojosi. Ant stalo – tortas su užrašu 100, suvenyrinis šokoladas, gėlių puokštės…
Meras Algimantas Gaubas Stanislavai Petrauskienei įteikė sveikinimą, gėlių, apjuosė vardine tautine juosta. Irena Simanauskienė padovanojo šakotį. Jubiliatę pasveiko seniūnė ir jos pavaduotoja. Visi linkėjo sveikatos, dar daug džiugių dienų, pagarbos, meilės.
Pati šimtametė apie savo gyvenimą nepasakojo. Mamai padėjo dukros Onutė ir Antanina bei šalia prisėdęs vyras Jonas. Gimė Stanislava Kelmės rajone. Gyvenimas nelepino – teko sunkiai dirbti, svetimiems tarnauti. Prieš septyniasdešimt metų ištekėjo už Jono, susilaukė šešių vaikų: Leono, Jono, Stasio, Vacio, Onutės ir Antaninos. Jau keturiasdešimt metų gyvena Verbūnuose. Vaikai seniai užauginti, tiesa, jauniausias sūnus Vaciukas jau Anapilyje. Darbai visi jau nudirbti, 13 anūkų, 17 proanūkių pamyluoti, tuoj į šį pasaulį atkeliaus dar vienas stebuklas – proproanūkis.
Dukros mamai negaili gražių žodžių. Ir ne todėl, kad ypatinga diena. Mamytė juos visus labai mylėjo, buvo atlaidi, kantri, rami, visai nemokėjo pykti. Jos įsitikinusios, kad tai ir yra ilgaamžiškumo paslaptis. Dar labai svarbu geri genai ir… meilė. Meilės ir gerumo negalima gailėti niekam ir niekada, o pyktį, pagiežą, pavydą privalu paslėpti. Juk per šimtą metų buvo ir tikrai labai sunkių dienų, netekčių, neaplenkė sunki, daugelio žmonių nuomone, nepagydoma liga… O mama, štai, sėdi, šypsosi, žvilgsniu ir vos pastebiu galvos linktelėjimu pritaria dukrų žodžiams.
Laimingas ir ilgaamžės sutuoktinis. Stipresnis ir ypač jaunatviškai atrodantis devyniasdešimtmetis vyras juokiasi paklaustas, kas jį tuos septynis dešimtmečius šalia Antaninos išlaikė, kodėl pamilo, kodėl iš daugelio merginų ją išsirinko. „Ne grožis svarbiausia, o razumas, kantrybė, pagarba, atlaidumas ir gerumas“, – teigė jis.
Jonui pritarė visi esantys kambaryje, ypač kaimynė Genovaitė. Jos nuomone, tiek Antanina, tiek sutuoktinis Jonas todėl sulaukė tiek daug metų, kad jų namuose vyrauja darna, pagarba, atjauta, vaikų meilė ir rūpestis. Dar reikia nuoširdžiai džiaugtis kitų lyg nepastebimomis smulkmenomis. Štai saulė po žiemos šilčiau ir ilgiau šviečia – nusišypsok, gėlės žiedelis prasiskleidė – džiaukis… Laukia Antaninos namiškiai , kad dienos dar labiau įšiltų: išveš mamą į lauką, kad pasidžiaugtų bundančia gamta, o vasarai baigiantis, kad pasigrožėtų sodyboje gražiausių jai gėlių žiedais – margažiedžiais jurginais. Tiesa, šeštadienį teks „atlaikyti“ dar vienų sveikintojų būrį – renkasi giminė.
