Šimtametis tęsia tėvų ilgaamžiškumo tradiciją
Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Kakūnų kaimo gyventojui Domininkui Tunkevičiui sausio 11 dieną sukako 100 metų. Pasveikinti jubiliato atvyko Savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Pranciška Paškevičienė, Karsakiškio seniūnijos seniūnė Rima Jaškūnienė, socialinė darbuotoja Kristina Pagareckienė, Karsakiškio bendruomenės atstovė Inga Iljinienė.
Šimtametis gyvenimo rudenį jaukiai leidžia sūnėno Vlado Tomkevičiaus šeimoje, kurios sodyba yra netoli buvusių, dabar ištuštėjusių Domininko namų. Atvykusius svečius priėmė ne tik sodybos šeimininkai, bet ir pats jubiliatas. Jam įteikta puokštė gėlių, šakotis, dovana, užrišta juosta, išsakyti gražiausi linkėjimai.
Pasveikintas vyras mielai bendravo su svečiais prie puodelio kavos ir anaiptol nepriminė šimtamečio. Nors gyvenimas D. Tunkevičiaus nelepino, jis ir sulaukęs garbingo amžiaus žvaliai sukasi po sodybą, pats apsitarnauja, visada gerai nusiteikęs, pozityviai mąstantis, galantiškas.
Gimęs 9 vaikų šeimoje Domininkas vaikystėje ganė gyvulius, didelių mokslų neragavo – baigė keturis skyrius, tarnavo Lietuvos armijoje ir visą gyvenimą dirbo sunkius fizinius darbus – iš pradžių geležinkelyje, vėliau tiesė kelius.
Netoli Karsakiškio geležinkelio stoties pasistatęs namelį, sukūrė šeimą ir su nuo Rokiškio kilusia žmona susilaukė trijų vaikų. Tačiau jei ne geraširdis sūnėnas, šiandien Domininkas būtų vienas kaip pirštas – du sūneliai mirė maži, trečią liga pakirto jau suaugusį, o prieš kiek daugiau nei metus Anapilin iškeliavo ir žmona. D. Tunkevičius sunkiai išgyveno našlio lemtį. Laimei, sūnėno šeimos meilė neleido paskęsti vienatvėje, ir netekties skausmas pamažu lėgo.
Stebuklingo ilgaamžiškumo recepto šimtametis sako neturintis. Sūnėnas Vladas priduria, kad dėdė visą laiką gyveno „kaip visi nuodėmingieji“. Jaunystėje rūkęs, vėliau dūmą metė, pagrindinis maistas iki šiol išliko mėsa, arbatą vis dar saldina 4–5 šaukšteliais cukraus, o kol buvo gyva žmona, „sviestas net per barzdą varvėjo“.
D. Tunkevičius tęsia savo tėvų ilgaamžiškumo tradiciją – jo tėvukas mirė sulaukęs 100 metų, mama – irgi beveik šimtametė.
