26 vasario, 2018
Organizatorių informacija

Šimtmečio Vilniaus knygų mugė sulaukė daugiau nei 67 tūkst. lankytojų

Vasario 22-25 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusi tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet sulaukė 67 123 lankytojų. Tai beveik 5 tūkst. daugiau nei pernai. Skaityti Lietuvą ir pasaulį kvietusi mugė, užsienio svečių teigimu, pati jau tapo tokiu reiškiniu, kuris atveria Lietuvą, jos kultūrą ir literatūrą visam pasauliui, kurio dėka šalis tampa kur kas ryškiau matoma, o skaitytojų noras ir gebėjimas atrasti literatūros pasaulį stebina visko mačiusias literatūros žvaigždes.

Norime būti matomi, bet patys užtrenkiame duris

Paskutinę mugės dieną vykusiame rašytojų Kristinos Sabaliauskaitės bei Tomo Venclovos pokalbyje nuskambėjo mintis apie Lietuvos norą būti matomai, atpažįstamai ir perskaitomai pasaulyje, tačiau tuo pačiu bijančiai iki galo pasauliui atsiverti ir užtrenkiančiai jam prieš nosį duris.

„Mes norime būti pamatyti, priimti ir atrasti, tačiau bent kol kas literatūroje tas tikras atsivėrimas pasauliui ir kitam, dramatiškas, bet tikrai įdomus pasaulių susidūrimas dar nėra įvykęs“, – sakė poetas T. Venclova.

Jam antrindama K. Sabaliauskaitė klausė ne tik apie tai, kaip perskaitome pasaulį, kokį jį pamatome skaitydami Lietuvių autorių kūrinius, bet ir kokią Lietuvą atranda ir savo kūriniuose užfiksuoja kitų šalių kūrėjai.

T. Venclova pastebėjo, kad ir čia santykis nėra lygiavertis, Lietuva nuo senų laikų matoma kaip tolimas, tamsokas ir svetimas kraštas.

Tai, ką ne visada pavyksta padaryti ir savo kūriniuose išreikšti rašytojams, panašu, pavyksta pasiekti tarptautinės Vilniaus knygų mugės organizatoriams. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau beveik du dešimtmečius vykstančioje mugėje Lietuva ir pasaulis susitinka ir bendrauja atvirai, lygiai ir akis į akį. Tai, pačių organizatorių teigimu, ir yra vienas pagrindinių mugės tikslų, kuriuos įkūnijo ir šių metų mugės tema.

Zeruya Shalev: jūs ne tik skaitot, bet ir gilinatės

Viena garsiausių šiuolaikinių Izraelio rašytojų Zeruya Shalev, išversta į daugiau nei 20 kalbų ir itin laukiama viešnia pasaulinio masto renginiuose sako Lietuvoje pajutusi lietuvių norą ne tik atsiverti pasauliui, bet ir dideles nuoširdžias pastangas tą pasaulį priimti.

„Lietuvoje viešiu pirmą kartą, pirmą kartą lankausi ir mugėje, bet įspūdis nepakartojamas. Jūsų noras atrasti naujus kūrėjus ir tai, su kokia jėga jūs gilinatės į jų kūrinius tikrai yra neįtikėtina. Tiek žmonių auditorijoje ir tokių gilių žurnalistų klausimų aš ne visada sulaukiu net ir tose šalyse, kur mano kūryba gerai pažįstama. Tuo tarpu Lietuvoje neseniai pasirodė dar tik pirmasis mano romanas, o susitikimuose jau pilnos salės žmonių“,  – susižavėjimo Vilniaus knygų mugės lankytojais neslėpė Izraelio autorė.

Pasak jos, renginio atmosfera bei mastas tikrai nenusileidžia svarbiausioms pasaulio knygų mugėms.

„Atmosfera čia tiesiog puiki, įkvepianti ir labai pozityvi. Ir dar jaučiu labai daug laisvės ir smalsumo. Susirenka ir susitinka tie, kurie myli knygas, myli jų autorius ir be kažkokių išankstinių nuomonių tiesiog leidžia sau juos atrasti, bendrauti. Dalindama autografus susitikau tiek puikių žmonių, sulaukiau tiek nuoširdžių klausimų, kad likau apstulbusi. Tokia atvira mugės atmosfera tikrai išskiria Vilniuje vykstantį renginį iš kitų panašių renginių“, – sakė Z. Shalev.

Andrek Kurkov: mugės atmosfera kviečia sugrįžti

Jei pirmas įspūdis gali būti padiktuotas emocijų, tai trečias kartas – vargu. Ukrainiečių autorius Andrej Kurkov į Vilniaus knygų mugę sugrįžta jau trečią kartą ir sako vis dar matantis itin pozityvius pokyčius.

„Pirmą kartą, prieš septynerius metus, čia viešėjau su Ukrainos rašytojų delegacija, tuomet buvome supažindintu su lietuvių autoriais bei leidėjais, mėginome perprasti Lietuvos kultūros lauką ir svarbiausią problematiką. Jau tuomet buvo aišku, kad Vilniaus knygų mugė tam – geriausia erdvė. Per keturias dienas gali susidaryti vaizdą kuo žmonės gyvena, kas jiems rūpi, kokius klausimus jie kelia ir kokių atsakymų ieško. Pamenu, tada man tai paliko labai didelį įspūdį“,  – pasakojo A. Kurkov.

Tuo tarpu grįžęs į mugę prieš dvejus metus jau pristatyti savo knygos jis turėjo daugiau galimybių tiesiogiai bendrauti su skaitytojais, pajausti, kaip šie priima jo knygas.

„Žmonės, kuriuos čia sutinku, su kuriais šnekuosi ir kurie mane šnekina yra neįtikėtinai apsiskaitę, labai šviesūs ir vis dar labai smalsūs. Čia jau trečią kartą esu, pristatau naują savo knygą, bet net jei ir nieko nepristatyčiau norėčiau būti čia kartu su visais. Nes tai ta erdvė, kuriai dvidešimtmečio proga norisi linkėti neprarasti unikalios auros ir atvirumo pasauliui bei vieni kitiems“,  – įsitikinęs Ukrainos rašytojas.

Šiemet itin plačią programą pasiūliusi mugė kvietė ne tik skaityti Lietuvą ir pasaulį, bet ir atrasti naujus autorius, diskutuoti, įsilieti į dirbtuves bei koncertus. Paskutinę mugės dieną jau tradiciškai paskelbta ir kitų metų tema. „Po dvidešimties metų“ – tokia tema 2019 m. vasario 21-24 d. vykstantis renginys visus neabejingus žodžiui ir kūrybai kvies į jubiliejinę, 20-ąją Vilniaus knygų mugę.

19-osios Vilniaus knygų mugės faktai ir skaičiai:

Mugė pirmą kartą užpildė visas „Litexpo“ erdves, visas 5 ekspozicijų sales su jų galerijomis ir konferencijų salėmis, įskaitant ir tris naujas Pirmųjų rūmų konferencijų erdves.

Lankėsi 53 užsienio svečių delegacija iš 21 pasaulio šalies (Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Slovakija, Čekija, Ukraina, Kanada, JAV, Suomija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Iranas, Švedija, Rusija, Omano sultonatas, Izraelis, Belgija, Gruzija).

Šiemet:

  • 67 123 lankytojai;
  • 370 dalyvių iš 9 pasaulio šalių: Lietuva, Estija, Lenkija, Vokietija, Omano Sultonatas, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Ispanija;
  • 38 dalyviai iš užsienio.
  • 45 nauji dalyviai;
  • 564 kultūriniai renginiai;
  • 64 Muzikos salės dalyviai;
  • 17 renginių erdvių;
  • 500 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis.


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Regionų naujienos