Šiukšlių vamzdžiai daugiabučiuose: problema ar patogumas gyventojams?

Dar sovietiniais laikais statytų daugiaaukščių atributas – šiukšlių vamzdžiai, kurių naujos statybos būstuose, o dabar ir kai kuriuose senesniuose daugiabučiuose, neberasime. Nors ši atliekų vamzdžių sistema pasitarnauja gyvenantiems aukštesniuose butuose ar senyvo amžiaus žmonėms, tačiau tokie nehigieniški įrenginiai yra nesuderinami su ekologišku atliekų tvarkymu.

„Šalinamos atliekos turėtų neteršti gyvenamosios aplinkos ir nekelti gyventojams papildomų nepatogumų,  o kaip tik atvirkščiai – padėti juos mažinti. Visgi daugiabučiuose esančius šiukšlių vamzdžius paprastai išduoda nuo jų sklindantis nemalonus kvapas, metamų atliekų keliamas triukšmas, o pati sistema neskatina gyventojų rūšiuoti“,  – sakė ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.

Situaciją blogina patys gyventojai

Namų administravimo bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovės Aurelijos Dapkūnienės teigimu, toks atliekų šalinimo būdas yra privalumas tik tuo atveju, kai dėl sveikatos ar kitų rimtų priežasčių gyventojai neturi galimybės atliekas nešti į lauke stovinčius bendro naudojimo konteinerius, tačiau higienos sumetimais tai nėra pati geriausia išeitis.

„Nors šiukšlių vamzdžiai yra reguliariai dezinfekuojami specialiomis priemonėmis, jų būklę labiausiai blogina pačių gyventojų neatsakingumas, kai buitinės atliekos tiesiog supilamos į vamzdį. Dėl susidėvėjusio metalo šios prilimpa prie vamzdžio sienelių, o bėgant laikui toks atliekų sankaupų sluoksnis tik didėja, atsiranda kvapai“, – aiškino A. Dapkūnienė.

Jai antrino ir „Ecoservice“ atstovė, pastebėdama, jog į bendrą atliekų srautą patekę maisto atliekos, ypač šiltuoju metų laikotarpiu, pradeda greitai pūti. Todėl tokia terpė gyvenamųjų patalpų pašonėje kaipmat gali tapti įvairaus plauko kenkėjų židiniu. „Greitai gendančios atliekos turėtų būti šalinamos tik sandariuose maišeliuose, atskiriant jas nuo kitų buitinių atliekų. Tuo tarpu popieriaus, plastiko ir stiklo atliekos yra vertinga antrinė žaliava, todėl šiukšlių vamzdžiuose joms ne vieta – tam šalia gyvenamųjų namų statomi specialūs atliekų rūšiavimo konteineriai“, – sakė D. Skrupskelienė.

Investicija, kuri neatsiperka

Visgi pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau užklausų iš daugiabučių namų gyventojų dėl šiukšlių vamzdžių panaikinimo, tačiau, pasak „Mano būstas“ atstovės, tam prieštaraujančių – irgi yra.

„Pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesutaria – užvirinti šalintuvą ar palikti tolimesniam naudojimui, todėl yra tekę jau užvirintus vožtuvus vėl iš naujo paruošti naudojimui, o tai kainuoja”, – tikino A. Dapkūnienė.

Jos teigimu, nemažai papildomų investicijų reikalauja ir visos atliekų šalinimo sistemos priežiūra, kurios bėgant laikui reikia vis daugiau. Taip pat didele dalimi prie gedimų prisideda patys gyventojai, į šiukšlių vamzdžius metantys stambiagabarites atliekas – nuo didelių kartotinių picų dėžių iki statybinių ar net pavojingų, pavyzdžiui, dažais ar skiedikliais užterštų pakuočių atliekų.

Konteineriuose, tuo labiau šiukšlių vamzdžiuose, šalinti netinkamos atliekos turėtų būti pristatomos į specialias atliekų surinkimo aikšteles, kur kiekvienas gyventojas per metus gali nemokamai pristatyti iki 500 kilogramų stambiagabaričių, namų remonto  atliekų, taip pat priimamos ir pavojingos atliekos – akumuliatoriai, gyvsidabrio turinčios atliekos, baterijos ir galvaniniai elementai.