Siūloma didinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumą
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtoms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisoms, numatančioms platesnę teisinės pagalbos teikimo apimtį.
Teisingumo ministerija siūlo, kad asmenys, siekiantys gauti pirminę teisinę pagalbą, galėtų kreiptis ne į savo deklaruotos, bet gyvenamosios vietos savivaldybę.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmine teisine pagalba pasinaudojo daugiau nei 42,5 tūkst. asmenų. Pirminė teisinė pagalba – tai iki vienos valandos trunkančių teisinių konsultacijų ar teisinės informacijos teikimas, patarimai, kaip išspręsti ginčą be teismo, pagalba pildant dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti.
Antrinė teisinė pagalba 2017 m. suteikta beveik 44 tūkst. asmenų. Nemokama ar iš dalies mokama antrinė teisinė pagalba apima advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, ginant ar atstovaujant administracinėse, civilinėse, baudžiamosiose bylose ir vykdymo procese bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
„Siūlomomis pataisomis sukuriamos palankesnės antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos ypač pažeidžiamai ir socialiai jautriai asmenų grupei – nukentėjusiesiems tam tikrose baudžiamosiose bylose“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Teisingumo ministerija siūlo, kad tam tikrais atvejais asmenys antrinę teisinę pagalbą gautų neatsižvelgiant į turtą ir pajamas visa baudžiamosios bylos apimtimi, ne tik apsiribojant civilinio ieškinio dėl žalos atlygimu, kaip yra numatyta šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Tokia pagalba būtų teikiama nukentėjusiems nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat, kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Projekte taip pat siūloma atsisakyti ribojimo teikti antrinę teisinę pagalbą daugiau kaip trijose bylose, suteikiama galimybė, išimtiniais atvejais netaikyti tam tikrų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Kartu pateiktu Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl privalomo gynėjo dalyvavimo, kai asmuo yra sulaikytas, bei nutarčių ar nutarimo paskirti gynėją įteikimo įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems.
