Siūloma įvesti minimalius reikalavimus universitetų ir kolegijų veiklai

Sausio 22 d. į ketvirtąjį posėdį susirinko švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius. Posėdžio metu pasiūlyti minimalūs reikalavimai aukštosioms mokykloms. Taip pat aptarta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva.

„Dabartinė studijų ir mokslo sistemos kokybė kelia susirūpinimą ir reikalauja sisteminės pertvarkos. Universitetai ir kolegijos turi išsigryninti savo misiją ir atitikti minimalius kokybės kriterijus“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 proc. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių. Studentų mobilumas siektų bent 4 proc.

Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitantys dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbantys kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Dirbančių antraeilėse pareigose dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc. Studentų mobilumas turėtų būti bent 4 proc.

Posėdžio metu taip pat pristatyta Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetų jungimosi iniciatyva. Kaip pabrėžia iniciatoriai, trijų universitetų susijungimas leistų sukurti keturiose mokslo srityse tyrimus ir studijas vykdantį universitetą ir kelti studijų ir mokslo kokybę bei konkurencingumą.

Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė iki 2016 m. kovo 1 d. įvertins valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.

Darbo grupę sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai bei socialiniai partneriai.

Daugiau informacijos apie darbo grupės veiklą galima rasti čia: http://www.smm.lt/web/lt/komisijos-ir-darbo-grupes