9 rugsėjo, 2018
Virginija Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Siūloma sudaryti sąlygas savivaldybėms sudaryti sutartį tik dėl pakuočių atliekų surinkimo

Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas savivaldybėms dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo numato prievolę sudaryti trišales sutartis, tarp savivaldybės, gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo. Rugpjūčio pabaigoje kartu su kolega Seimo nariu Simonu Gentvilu parengėme ir Seimui pateikėme minėto įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūlome sudaryti sąlygas savivaldybėms sudaryti sutartį tik dėl pakuočių atliekų surinkimo ir taip sumažinti savivaldybių pečius užgriuvusią administracinę naštą.

Priežastys, įvėlusios į teisminius procesus

Šiuo metu galiojančiame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos gamintojams ir importuotojams numatyta prievolė pakuotes ir pakuočių atliekas tvarkyti pagal Vyriausybės nustatytas užduotis. Taip pat, vadovaujantis minėtu įstatymu, gamintojai ir importuotojai turi organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Šias užduotis verslai gali vykdyti individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkyti patys ar perduoti jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Didžioji dalis jų yra kolektyviai įsteigę gamintojų ir importuotojų organizacijas, tapdami tokios organizacijos dalyviais ir pavesdami šias pareigas vykdyti organizacijai ar sutartiniais pagrindais. Šiandien Lietuvoje yra trys minėtos organizacijos: VšĮ „Žalias taškas“, VšĮ „PTO“ ir VšĮ „Gamtos ateitis“, jungiančios daugiau, kaip 90 proc. visų gamintojų importuotojų.

Minėtu reglamentavimu yra įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, nustatantis gamintojų ir importuotojų atsakomybę už jų pagamintų, importuotų ir vidaus rinkai tiekiamų pakuočių sutvarkymą ir finansinę atsakomybę už šią veiklą.

Tačiau Lietuvoje rezonansinį atgarsį sukėlusiame ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl galimai nesutvarkyto didelio kiekio pakuočių atliekų, bei aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms pritaikius mokestines sankcijas beveik visiems Lietuvos pakuočių gamintojams ir importuotojams, išryškėjo esminė problema – gamintojo atsakomybės principas yra įgyvendinamas netinkamai. Organizacijoms nėra numatytos galimybės ir nesuteiktos teisės realiai kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir sutvarkymo. Tai yra, jeigu pakuočių atliekų tvarkytojas nesutvarko ar netinkamai sutvarko pakuočių atliekas, už jo neteisėtus veiksmus atsakomybė kyla patiems gamintojams ir importuotojams. Dėl šios priežasties nėra tinkamai įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas.

Kompensavimas atsilieka nuo išlaidų

Be to, įstatyme numatyta prievolė savivaldybėms sudaryti trišales sutartis dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės (arba savivaldybės įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą), gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo.

Vadovaujantis sutarties sąlygomis, organizacijos užtikrina, kad pakuočių surinkėjo patirtos išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu, kurių nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, kompensuojamos organizacijos savomis lėšomis. Tačiau, besikeičiant valstybės ekonominei situacijai ir padidėjus komunalinių atliekų surinkimo sąnaudoms (ženkliai padidėjo pakuočių atliekų perrūšiavimo įkainiai, sąvartyno vartų mokestis, kuro kaina, darbo užmokestis ir kt.), šių sąnaudų padidėjusių surinkimo kaštų organizacijos pilna apimtimi nebekompensuoja. Organizacijos, vengdamos didinti išlaidas už pakuočių atliekų tvarkymą, gina pavedimų davėjų finansinius interesus ir tokiu būdu pažeidinėja gamintojo atsakomybės principą.

Didelė administracinė našta savivaldybėms

Taip pat, esant prievolei savivaldybėms sudaryti trišales sutartis, visą atsakomybę nuo pakuočių atliekų surinkimo iki galutinio jų sutvarkymo prisiima savivaldybės, kas taip pat prieštarauja gamintojo atsakomybės principui, o savivaldybės prisiima papildomą (perteklinę) administracinę naštą. Todėl tikslinga, logiška ir teisinga savivaldybėms pavesti vien tik prievolę organizuoti atskirus konkursus, sudarant atskiras Sutartis kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui. Tokiu atveju pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinio atliekų srauto organizuotų savivaldybės, o pakuočių atliekų sutvarkymas ir tvarkytojų parinkimas būtų organizacijų atsakomybė. Už savivaldybės surinktas pakuočių atliekas organizacijos atsiskaitytų pagal perduotų-priimtų pakuočių atliekų kiekį.

Siūlomu įstatymo projektu įtvirtinti pakuočių atliekų surinkimą nuo pakuočių atliekų paruošimo perdirbti, būtų atskirta atsakomybės riba ir aiškiai užtikrintas gamintojo atsakomybės principas.

Kas pasikeistų?

Pateiktu įstatymo pataisos projektu su kolega S. Gentvilu siūlome sudaryti sąlygas savivaldybėms sudaryti sutartį tik dėl pakuočių atliekų surinkimo ir įteisinti pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Galiojančioje įstatymo redakcijoje numatyta, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybė išlieka iki pakuočių atliekų galutinio sutvarkymo momento, tačiau gamintojai ir importuotojai neturi teisinių priemonių kontroliuoti ar prižiūrėti pakuočių atliekų tvarkymo proceso. Siekiant išvengti teisinės kolizijos, siūlome įteisinti, kad organizacijos atskirai atrinktų pakuočių atliekų paruošėją naudoti ir naudotoją dviem atskirais konkursais. Pateiktas įstatymo pakeitimo projektas leistų tinkamai užtikrinti gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą, bei sklandų ir skaidrų atliekų sutvarkymą, taip sumažinant mokestinę naštą gyventojams.

 

Užs. Nr. VV-46


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos