Siūlo Plungės senamiestyje riboti greitį iki 30 km/val.
Rugsėjo 2 dieną Plungės rajono savivaldybėje Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai pristatė J. Tumo-Vaižganto gatvės saugaus eismo priemonių galimybių studiją, pateikė projektinius sprendinius.
Minėtą studiją pristatė eismo sąlygas ir eismo dalyvių intensyvumą J. Tumo-Vaižganto gatvėje per vasarą stebėję instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus ir inžinierius Andrius Sakalauskas.
„Ką pamatėme? Jaukų miestą, gražų senamiestį ir gražius žmones. Ir tai, kas kaip palikimas dar egzistuoja visoje Rytų Europoje: plačios gatvės, daug automobilių, mažai dviračių ir pėsčiųjų. Pateikiame sprendinius, kaip situaciją keisti į gera eismo saugumo ir žmonių komforto prasme“, – pasilabinęs sakė M. Katkus.
Inžinierius A. Sakalauskas išanalizavo eismo sąlygas J. Tumo-Vaižganto gatvėje: nuo jos pradžios miesto centre iki sankryžos su Žaltakalnio gatve. Už šios sankryžos besitęsianti gatvė jau sutampa su regioninės reikšmės keliu, kuriuo rūpinasi VĮ „Telšių regiono keliai“.
Pasak A. Sakalausko, viena pagrindinių Plungės miesto gatvių savo pločiu – nuo 8,5 iki 11,5 metro – žymiai viršija rekomenduojamus matmenis, gatvėje nenumatyta vietos (nei ant šaligatvių, nei važiuojamąja dalimi) dviračių eismui.
Važiuojant J. Tumo-Vaižganto gatve link centro pagrindinis kelias keičia kryptį ir suka į Vytauto gatvę. Šioje vietoje dalijasi eismo srautai, nes dalis transporto priemonių toliau važiuoja Dariaus ir Girėno gatve. Instituto specialistai pastebėjo, kad kartais dėl pėsčiųjų perėjų miesto centre blokuojamas automobilių eismas, būna, kad susidaro ir didelės automobilių eilės.
Siekiant, kad kamščių nebūtų, specialistai nagrinėjo du galimus sprendinius: miesto centre (J. Tumo-Vaižganto, Vytauto, Dariaus ir Girėno gatvių sankirtoje) statyti žiedą arba šviesoforu reguliuojamą sankryžą.
Žiedo idėja plungiškiams posėdžio dalyviams nepasirodė kaip tinkamas automobilių kamščių sprendimo būdas vien dėl sudėtingo Plungės miesto reljefo, kai įkalnėse būna slidu ir automobiliams ar autobusams sustojus sunku pajudėti iš vietos. Būtent dėl šios priežasties ir buvo atsisakyta pėsčiųjų perėjos prie policijos komisariato vartų Vytauto gatvės pradžioje.
Instituto specialistai sakė matavę automobilių greičius trijose pasirinktose J. Tumo-Vaižganto gatvės vietose. Nustatytas maksimalus greitis centre buvo 48 km/val., prie Žaltakalnio gatvės sankryžos – 54 km/val. Vidutinis nustatytas greitis buvo 40 km/val.
Įvertinę šią aplinkybę specialistai pasiūlė Plungėje, senamiesčio zonoje, automobilių greitį sumažinti iki 30 km/val.
Senamiestis, pasak instituto specialistų, labiau skirtas pėstiesiems, todėl reikėtų sekti Vakarų Europos šalių pavyzdžiu ir nesistengti senamiestyje pėsčiųjų eismo riboti atitvarais ar pėsčiųjų perėjomis.
„Pėsčiųjų perėjų Europos miestų senamiesčiuose apskritai nėra, ir to Vakarų pasaulis apskritai nėra matęs! Žmonės laisvai migruoja, kur jiems tuo metu reikia, todėl ir pas mus perėjų senamiesčiuose nebereikia sudievinti, – pareiškė M. Katkus. – Automobilis miesto centre turi būti svečias. Be to, kuo didesnis jo greitis, tuo didesnis ir triukšmas.“
Apžvelgdami eismo sąlygas tam tikrose J. Tumo-Vaižganto gatvės atkarpose, instituto specialistai atkreipė dėmesį, kad paliktas per platus (11 m) įvažiavimas į stovėjimo aikštelę prie „Norfos“ prekybos centro, kurį reikėtų susiaurinti iki 6 metrų, taip pat įrengti čia iškilią sankryžą, kuri atliktų ir pėsčiųjų perėjos funkciją.
Analizuojant situaciją ties sankryža su A. Vaišvilos ir Mozūrų gatvėmis, Plungės PK Kelių policijos viršininkas Algirdas Puidokas pasiūlė esamą pėsčiųjų perėją J. Tumo-Vaižganto gatvės įkalnėje perkelti tolėliau, ties „Žemaitijos pieno“ parduotuve.
Specialistai siūlė nuo šios sankryžos palikti leistiną 50 km/val. greitį. Rekomendavo susiaurinti išvažiavimą iš E. Pliaterytės gatvės.
Sankryžoje su A. Jucio ir V. Mačernio gatvėmis siūloma palikti šviesoforą, prie didžiosios „Maximos“ – reguliuojamą pėsčiųjų perėją, prie pačios parduotuvės J. Tumo-Vaižganto gatvėje – automobilių statymo vietas (kampu), tačiau panaikinti 8 stovėjimo vietas, esančias jau už antrojo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę.
Taip pat pasiūlyta įrengti saugumo salelę pėstiesiems ties ta vieta, kur takelis nuveda pėsčiuosius į „Ryto“ mokyklą (netoli sankryžos su Gandingos gatve).
Specialistų siūlymai išseko ties Žaltakalnio gatve. Žinia, kad šioje sankryžoje planuojama įrengti žiedą.
Naudodamasis proga meras A. Klišonis paprašė pakonsultuoti, kaip reikėtų sureguliuoti eismo srautus, kai numatytame sklype J. Tumo-Vaižganto gatvėje statybą pradės dar vienas prekybos centras („Lidl“), kuris nuo planuojamo žiedo su Žaltakalnio gatve bus nutolęs vos porą šimtų metrų. „Lidl“ valdytojai prie savo sklypo taip pat nori žiedo, tačiau ar neatrodys keistai du žiedai mūsų mieste vienas šalia kito?
„Sunku kalbėti neįsigilinus“, – nieko konkretaus negalėjo atsakyti M. Katkus. Jo nuomone, ir šioje J. Tumo-Vaižganto gatvės dalyje reikėtų stebėti bei fiksuoti eismo srautus, įsigilinti, kokios šioje miesto dalyje veikia įstaigos ir kokia veikla čia dar tik planuojama, kad būtų galima optimaliai parinkti siūlomos sankryžos tipą.