Skaidrumas pagal Roką Masiulį
Paskutinę lapkričio savaitę, pasitinkant visų šventųjų dieną, Lietuvos Respublikos premjeras Saulius Skvernelis, neslopstant Registrų centro vadovų skyrimo skandalams, nusprendė, kad tvarką šioje institucijoje gali įvesti tik susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kurio gabumus įvedant skaidrią vadybą Susisiekimo ministerijos kuruojamose įmonėse neseniai pajuto Geležinkelių, kelių priežiūros, aviacijos sektorių darbuotojai. Vertinant paprasčiau, S.Skvernelis išreiškė nepasitikėjimą Teisingumo ministre M.Vainiūte ir visišką pasitikėjimą Susisiekimo ministru R.Masiuliu. Vertinant tokią perspektyvą – būtų paprasčiau atleisti M.Vainiūtę, paskirti kitą ministrą, kuris ir išspręstų šias problemas. Žiūrint retrospektyviai, tokia pati situacija yra buvusi su prokurorų skyrimais, kuomet negalint pakeisti asmens keičiama skyrimo tvarka.
Nepaisant neigiamų patirčių, registrų centro pavaldumo keitimas skinasi kelią septynmyliais žingsniais. Visa tai stebint kyla klausimas – gal yra kažkokių kitokių povandeninių srovių, kurios ir lemia skubų registrų centro pavaldumo keitimą? Viena jų:
Vystant Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus skaidrumo politiką 2014 m. įsigaliojo akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos beveik 165 tūkstančiai Lietuvos akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių iki šių metų gegužės mėnesio pabaigos turėjo būti pateikusios audituotą ir akcininkų patvirtintą metinę atskaitomybę registrų centrui. Visos šios nuostatos detalizuotos ir įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. Įstatyme atskirai yra išskirtos valstybės bei savivaldybių valdomos bendrovės, kurioms šios ataskaitos, kaip skaidrumo garantas yra privalomos visais atvejais. Kita bendrovių skaidrumo politikos dalis yra tai, kad bendrovės savo metines ataskaitas skelbia savo internetiniuose tinklapiuose. (Kad su jomis galėtų susipažinti visuomenė ir kiti verslo dalyviai) Atskirus duomenis taipogi reikia teikti ir kitoms institucijoms, kaip statistikos departamentui ir pan. Įstatymas atsakomybę už įstatymų nesilaikymą priskiria įmonių vadovams. Šios imperatyvios įstatyme įtvirtintos normos nesilaikymas leidžia skirti baudas jo nesilaikančių bendrovių vadovams nuo 1 iki 3 tūkstančių eurų.
Nieko nestebina mažos bendrovės, kurios šios tvarkos nesilaiko dėl nežinojimo, apsileidimo ir panašiai, tačiau iš pačių stambiausiųjų valstybinio sektoriaus įmonių yra tikimasi beprecedenčio įstatymų laikymosi, tikintis, ir deklaruojant visais lygiais, kad pastarosios yra „skaidrumo švyturiai“, rodantys kelią tamsiame verslo šešėlyje.
2016 metais pasikeitus šalies politinei valdžiai dėl pernelyg mažo skaidrumo savo veikloje buvo pakeista visa AB “Lietuvos geležinkeliai” vadovybė. Naujai paskirti vadovai savo veikloje pirmuoju prioritetu deklaravo viešumą, skaidrumą ir teisės viršenybės laikymąsi. Pažvelgus į bet kurį naujosios vadovybės pasisakymą bet kokiu klausimu pirmiausia jame sutiksite tai, kad jie yra vieši, skaidrūs ir atviri, tačiau realybė yra visiškai priešinga.
Apžvelgus ataskaitų teikimo registrų centrui informaciją matyti, kad už 2016 metus jų nepateikė nei viena AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės įmonė, t.y. jų vadovai sąmoningai nesilaiko įstatymo nuostatų, reglamentuojančių įmonės veiklos skaidrumą bei viešinimą. Dar daugiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška 2017-03-09 savo įsakymu Nr. Į-138 uždraudžia tokias ataskaitas teikti tiek dukterinėms bendrovėms, tiek AB „Lietuvos geležinkeliai.“ (kad netyčia koks pareigingas buhalteris nepateiktų). Kitas „skaidrumo garantas“ nuo STT (specialiųjų tyrimų tarnybos), įdarbintas generalinio direktoriaus pavaduotoju Gerimantas Bakanas savo raštu informuoja visas suinteresuotas gauti ataskaitas institucijas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ jų neteiks laiku, pateiks kada nors, kai tik bus pasiruošę, gal kitais metais, o gal ir niekada, t.y sąmoningai nevykdys įstatymų – juk „saviems“ jie negalioja.
Registrų centras, savo ruožtu, atvirai deklaruodamas, kad ataskaitos nepateikimas gali lemti baudą, ar netgi įmonės likvidavimą nesiima jokių žingsnių pažadinti „be galo skaidrią“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei dukterinių įmonių vadovybę. Vadovaudamiesi tokiais teisinės valstybės principais, kai vieni baudžiami, kitiems viskas galima, griauname pasitikėjimą savo valstybe, jos teisine sistema. Lažybų punktams siūlyčiau įtraukti į statymus šią situaciją, ir lošėjams pasiūlyti statyti, ar „išskaidrėję“ Registrų centro vadovai išdrįs skirti Strateginę reikšmę Lietuvai turinčios įmonės bei jos dukterinių įmonių vadovams realias pinigines baudas, ką su mažomis ir sunkiai begalinčiomis apsiginti įmonėmis be problemų daro?. Gal tai ir yra viena iš priežasčių dėl ko Registrų centrui reikia skubiai keisti šeimininką, juk šeimininkui kanda tik blogas šuo. Sakysite pernelyg menka problema – tačiau neapsigaukite dėl viešųjų ryšių ir teigiamos opinijos šiandieniniai valdantieji yra pasiryžę viskam. Bet kokia, kad ir pati mažiausia neigiama informacija gali sugriauti taip kruopščiai statomą skaidrumo iliuzijų pilį. Įdomu, kokį statymų koeficientą vienam ir kitam atvejui (gaus ar negaus realią piniginę baudą) priskirtų Antano Guogos kontroliuojamos lažybų bendrovės? O gal ir čia statymai kiti?.
Dabartinės pastabos:
2017-09-20 Teisingumo minstrė Milda Vainiūtė (ta pati, kurios veikla netenkina) savo įsakymu atšaukė Registrų centro valdybą, 2017-10-03 paskelbė naujų kandidatų į ją atranką. Kelias atrodo skaidrus, viešas, kandidatai atrinkti, tačiau besivystant peripetijoms nepaskirti.
2017-10-14 (trečiadienį) Registrų centro valdymą perima susisiekimo ministerija. Jau penktadienį, 2017-10-16 paskiriama (ne konkurso, ar atrankos būdu) nauja Registrų centro valdyba. Valdyboje 3 susisiekimo ministerijos atstovai, tame tarpe ir neskaidriai, už valstybės pinigus “pasitobulinusi kanclerė Inga Černiuk, du nepriklausomi nariai. Vienas jų – AB “Lietuvos geležinkeliai” darbuotoja Eglė Radvilė, kuri į savo pareigas AB “Lietuvos geležinkeliai” naujosios valdžios taipogi paskirta galimai neskaidriai.
Naujai paskirta valdyba neatitinka LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatų dėl valdybos narių skyrimo., konkrečiai 10 str.2d. 3p. – Įstatymu imperatyviai nurodoma, kad bent vienas valdybos narys (1/5 visų) turi būti darbuotojų atstovas.
Naujai paskirta valdyba neatitinka ir Vyriausybės nutarimo valdybos narių skyrimo klausimu – 2017-03-15 Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kurie patobulins kandidatų į valstybės valdomų įmonių stebėtojų tarybų ar valdybų narius atrankos procedūras. Pagal patvirtintą tvarką valstybės valdomų įmonių valdybas turės sudaryti ne mažiau kaip pusė (šiuo atveju – trys) nepriklausomų narių, kurie bus renkami skaidriai, įvertinus kandidatų profesionalumą. (LRV Nutarimas „dėl kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo.)
Registrų centro atveju atranka į valdybos narius nevykdyta visiškai. T.y. R.Masiuliui įstatymai negalioja.