Skaudus žydų tautos likimas įamžintas informacinėse lentose
Rugsėjo 22 dieną Vilkaviškio rajone paminėtas prieš 76-erius metus vykusio žydų tautos genocido metu nužudytų Vilkaviškio krašto žydų atminimas. Šių metų minėjimas buvo išskirtinis – pristatytos 10-mečio darbą vainikuojančios atminimo lentos ir pradėta sodinti Atminimo giraitė, skirta žydus gelbėjusiems Vilkaviškio krašto žmonėms.
Skaudžiai sukakčiai ir įvykiams paminėti skirtame renginyje Vilkaviškio holokausto aukų kapinėse dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai ir specialistai, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus atstovai, kitų rajono įstaigų vadovai, mokyklų mokiniai ir jų mokytojai bei kiti svečiai.
Į tragiškos lemties Vilkaviškio žydų atminimo minėjimą atvyko ir jų palikuonys. Iš Izraelio atvyko Vilkaviškio žydų bendruomenės puoselėtojas, idėjų iniciatorius ir autorius, jau 10 metų dirbantis įamžinant savo protėvių atminimą Vilkaviškyje, Ralfas Selindžeris. Jis dalyvavo ne tik minėjime, bet ir susitikime pas Vilkaviškio rajono savivaldybės merą, o vėliau vedė pamoką Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Taip pat į Vilkaviškį atvyko paskutinis Vilkaviškio žydas, išvažiavęs 1964 metais, o dabar gyvenantis Londone, Eli Rutstein su žmona Lorraine Rutstein. Minėjime dalyvavo ir žydus gelbėjusių kraštiečių artimieji.
Savivaldybės Tarybos nario, istoriko Antano Žilinsko vedamas minėjimas pradėtas svečio R. Salinger kalba.
„Kodėl aš čia? Esu senelis jau 6 metus ir tai yra nuostabu. Savo senelių niekuomet nepažinojau. Kaip ir daugelis mano šeimos narių, jie mirė šiurpą keliančiose vietose, tokiose, kaip Aušvicas, Ryga, Kaunas, Vilkaviškis. Nenoriu, kad jie būtų užmiršti, taip pat nenoriu, kad būtų užmiršti jų draugai, pažįstami ar tiesiog juos pažinoję žmonės. Nenoriu, kad būtų pamiršti čia vykę siaubingi įvykiai, todėl aš čia. Nežiūrint to, kad čia vyko pasibaisėtini įvykiai, buvo žmonių, šventų žmonių, kurie rizikavo savo ir savo šeimos narių gyvybėmis ne vieną dieną, ne savaitę, ne mėnesį. Jų šventas atminimas niekuomet neturi būti pamirštas. Štai kodėl aš esu čia,“ – susirinkusiesiems kalbėjo R. Salinger. Vėliau jis sukalbėjo maldą už visus nužudytus, sudegintus, užkastus ir išniekintus žydų tautybės žmones.
Susimąstyti ir dar kartą suprasti to meto skaudžius įvykius ir išgyvenimus pakvietė Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos gimnazistai. Jie skaitė visų šioje kapavietėje palaidotų nužudytų žydų tautybės vaikų ir moksleivių pavardes. Iš viso perskaitytos 233 vaikų pavardės.
Minėjimo metu Vilkaviškio miesto mokyklų mokiniai surengė akciją „Atminties akmenėlis“. Šios pilietinės iniciatyvos metu mokiniai prie paminklo padėjo simbolinius akmenėlius – pagal žydų paprotį, ateinant aplankyti kapą, dedamas akmenėlis. Tai liudija, kad atminimas apie juos lieka gyvas ir amžinas kaip akmuo. Vėliau prie mokinių prisidėjo visi minėjimo dalyviai.
Holokausto aukų atminimo paminėjime pristatytos Vilkaviškio žydų bendruomenės palikuonių iniciatyva pastatytos informacinės atminimo lentos, kuriose informacija pateikiama lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis. Vienoje jų yra pateikiama išsami informacija apie tai, koks likimas ištiko Vilkaviškio krašto žydus. Kita yra skirta žydų gelbėtojams, kurioje surašytos jų pavardės bei išreikšta Vilkaviškio žydų bendruomenės palikuonių padėka ir pagarba. Šioje Atminimo lentoje rašoma: „1941 m. liepą vokiečiams įsiveržus į Lietuvą, per keletą mėnesių Vilkaviškyje (dabartinių Holokausto aukų kapinių vietoje) buvo išžudyta beveik visa žydų bendruomenė. Likusią dalį žydų tautybės žmonių, kuriems pavyko pabėgti iš miesto išgelbėjo savo ir šeimos narių gyvybe rizikuodami Vilkaviškio miesto ir jo apylinkių gyventojai. Tai – 68 žmonės, kuriems suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolio vardas ir kurie pelnė Lietuvos valstybės apdovanojimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.“
Žydų tautybės žmonių, kurių šaknys yra Vilkaviškio krašte, iniciatyva pradėta sodinti liepų giraitė, kur kiekvienas medis bus skirtas vilkaviškiečiams, gelbėjusiems žydus. Kiekvienam iš jų bus pasodinta po liepą. Šiuo metu giraitėje jų yra 20. Minėjimo metu R. Salinger kartu su žydus gelbėjusių kraštiečių artimaisiais pasodino simbolinį medelį.
R. Salinger nuoširdžiai dėkojo Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovams ir visiems prisidėjusiems, kad Vilkaviškio žydų bendruomenės atminimas būtų tinkamai įamžintas. Jis teigė, kad labai vertina suteiktą pagalbą ir čia padarytus darbus. Pasak R. Salinger, per 10 metų Vilkaviškio holokausto aukų kapinių teritorija pasikeitė neatpažįstamai.
Tam, kad būtų apsaugotos atminimo lentos ir pasodinti medeliai bei išvengta galimo vandalizmo išraiškų, Vilkaviškio rajono savivaldybė šioje vietoje įrengė vaizdo stebėjimo kamerą.
Tos pačios dienos popietę Vilkaviškio kultūros centre buvo rodomas amerikiečio menininko Tal Gur sukurtas filmas „Mind Crossing“ (Atminties kryžkelė). Filmo autorius yra pirmojo Vilkaviškio mero Bendit Rabinovich anūkės sūnus. Menininkas kartu su mama atvyko į Vilkaviškį ir pats pristatė savo videofilmą susirinkusiesiems. Filme pasakojama istorija apie vienos šeimos skausmingą netektį, kuri paremta išsaugotais tikrais laiškais, kuriuos autoriaus senelis rašė po Antrojo pasaulinio karo.
Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės informaciją
