Skaudvilės miesto šventėje – „Tocco musicale“ koncertas
Jau antri metai iš eilės Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia įsijungia į Skaudvilės miesto šventę. „Skaudvilės krašto“ bendruomenės vadovo Vido Bičkaus kviečiami apsilankyti šventės renginiuose, kuklios bažnytėlės duris išdrįsta praverti ir niekuomet čia neužklydę miestelio gyventojai.
Šiemet rugsėjo 15 d. Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko Jurbarko senovinės muzikos instrumentinio ansamblio „Tocco musicale“ koncertas „Dovanokime šviesą“. Ta šviesa – tai senovinė bažnytinė muzika, atliekama bažnytiniais klasikiniais muzikos instrumentais. Svarbiausias instrumentas – nesenai LEBMS vadovės Lauros Matuzaitės-Kairienės ir kunigo Mindaugo Kairio iniciatyvos ir rūpesčio dėka parapijos įsigyti vargonai, nors ir nedidukai, bet derantys prie bažnyčios vidaus interjero. Po parapijos kunigo Ediko Šulco trumpo svečių ir atlikėjų pristatymo suskambo vargonų ir šiuolaikinės skersinės fleitos garsai – kompozitoriaus Georgo Frydricho Hendelio „Gavotas“.
Vėliau koncerto vedančioji Lina Lukošienė pristatė kadaise iš piemenėlių dūdelės išaugusią, ištobulintą medinę išilginę fleitą – du jos variantus, darniai skambančius kartu su vargonais, kuriuos meistriškai valdė vargonininkė Laura Matuzaitė-Kairienė. Skambėjo gerai žinomas Cezario Franko kūrinys „Panis Angelicus“, kurį atliko solistė Andžela Jagminaitė, didinga Johano Sebastiano Bacho ir Šarlio Guno „Ave Marija“ kompozicija. Mažieji vargonai aidėjo ypač galingai, kai atlikėjos Lina ir Laura abi susėdo prie vienintelės vargonų klaviatūros, dovanodamos klausytojams netikėtą garsą ir vaizdą. Jų pačių žodžiais tariant: „Tie vargonai visai ne maži“. Be to Lina Lukošienė prakalbino ir biblinę gotikinę arfą, altine fleita pritariant Laurai. Vokalas – stiprus sopranas Andžela Jagminaitė atliko keletą giesmių ir „Benedictus“ dalį iš „Mažųjų mišių“, vargonų skambesį palikdama fone. Tai buvo gyvo garso koncertas, padovanotas provincijos atlikėjų iš netolimo Jurbarko. Tuo tarpu didmiesčių ansambliai ar džiazo atlikėjai neapsieina be galingos garso aparatūros.
Bažnyčia nelūžo klausytojų gausa, tačiau buvo malonu girdėti išeinančius po klasikinės senovinės muzikos koncerto diskutuojant: „Geras koncertas“, „tikro garso“, „prasmingai praleista valanda“.
