Skausmo kelias į niekur
Lapkričio 7 dieną Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filiale vyko renginys „Jie buvo mūsų kaimynai žydai“ (iš ciklo „Atmintis gyva“). Jį organizavo ir vedė vyresn. bibliotekininkė Lina Daniulevičienė, kuri šia tema seniai domisi, daug apie tai skaito.
Konferencijų salėje veikė knygų paroda, o 3 kilometrų Simno žydų „Skausmo kelią“ į niekur simbolizavo žvakučių liepsnelės. Renginio dalyviai tylos minute pagerbė Kalesninkų giraitėje sušaudytus 414 Simno žydų.
Žvakučių liepsna, violončelės ir fortepijono melodijos, kurias atliko Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinė Miglė Rimašauskaitė su Simno gimnazijos ir Pamemunės pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja Giedre Petkevičiene, vertė susikaupti.
Anot vedėjos, kad sušaudytum žmones, tereikia tik įsakymo ir kelių ginkluotų vyrų, kurie niekuo nerizikuoja, išskyrus savo sielą. Šiuo atveju, vienam žmogui išgelbėti reikėjo daugelio žmonių nepaprasto pasišventimo, drąsos, nes jie rizikavo ne tik savo, bet ir šeimos narių gyvybėmis. Daug žmonių Simne padėjo žydams išsigelbėti – ne tik mes, bet ir visas pasaulis šiandien prieš juos lenkia galvas. Buvo paminėtos gelbėtojų pavardės, o norintys pakviesti pasidalinti prisiminimais, mat, renginyje dalyvavo daug garbaus amžiaus simniškių. Renginio metu sunkiai tramdė ašaras miestelio gyventoja ir mūsų viešnia Stanislava Matulevičiūtė-Kubertavičienė, kuriai už tėvų drąsą 1991 m. buvo įteikta prezidento Algirdo Brazausko padėka, 1993 m. – padėka Kauno žydų bendruomenės vardu, o 2007 m. prezidento Valdo Adamkaus apdovanota žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jos namuose, pačioje garbingiausioje vietoje, kabo medalis „Kas išgelbėjo bent vieną žmogų, išgelbėjo visą pasaulį“.
Dar vienas svečias – Vytautas Šiupienis, kurio tėvai ne tik slėpė žydus, bet ir tarpininkavo ieškant žmonių, galinčių juos paslėpti. Tėvas dėl to buvo suimtas ir kankinamas kalėjime. Šiandien visiems, dar išlikusiems gyviems, liudytojams sunku apie praeitį kalbėti, bet išgelbėtųjų laiškai jiems byloja didžiulį dėkingumą, kuris auksinėmis raidėmis išspausdintas visame pasaulyje ir visomis kalbomis išleistose knygose.
Savo močiutės prisiminimais noriai dalijosi viešnia Natalija Jakubelskaitė-Balinskienė. Jos močiutė, gyvenusi Laukinčių kaime, Miroslavo seniūnijoje, savo sodyboje slėpė žydus.
Apie Simno žydų istoriją, žiaurų jų likimą, apie gelbėtojus kalbėjo ir Sveikatos mokslų universiteto profesorius, kraštotyrininkas, mūsų žemietis Arvydas Šeškevičius. Būtent tokių šviesuolių kaip jis dėka šiandien dar gyvus prisiminimus galime palikti ateinančioms kartoms. Todėl ir džiaugiamės šia akimirka ir mintimi, kad mums lemta sutikti ir bendrauti su tokiais žmonėmis kaip profesorius. Jis žadėjo, kad pavasarį, rengiant II ciklo „Atmintis gyva“ dalį, keliausime į ekskursiją Simno žydų takais.
Be gausiai susirinkusių svečių renginyje dalyvavo Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios klebonas Raimundas Žukauskas, Simno seniūnas Vytautas Viršilas, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas, Simno gimnazijos direktorius Evaldas Jakubavičius. Esu dėkinga Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai, Kauno žydų bendruomenei, žemiečiui Romualdui Juknelevičiui, profesoriui Arvydui Šeškevičiui, Simno gimnazijos pedagogams, miestelio gyventojams už patarimus, pagalbą ir palaikymą ruošiantis renginiui, kurio akimirkas įamžino vyresn. bibliotekininkas Jonas Kazakevičius.
Pasaulis laikosi gerų žmonių dėka. Tik užmarštis baisiau už mirtį. Tokie renginiai priverčia prisiminti žuvusius ir tuos, kurie aukojosi, gelbėjo, nes, anot poeto Jono Strielkūno:
Bet vis tiek, bet vis tiek
Vieną vasarą čia
Buvo mūsų pasaulis,
Džiaugsmai ir kančia…
