Skelbiama Šiaulių jubiliejinių metų pradžia
Skambėk, Šiaulių žeme!
Šiemet sukanka 780 metų nuo visiems baltams reikšmingo įvykio – Saulės mūšio. Tai primindamas Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais. Šiauliai didžiuojasi, kad miesto pavadinime užkoduota didinga istorija, nukelianti mus į senuosius amžius, kai pirmą kartą buvo paminėtas miesto vardas. 1236 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių žemėje įvyko garsusis Saulės mūšis, kurio metu lietuvių kariai pasiekė istorinės reikšmės pergalę prieš Kalavijuočių ordiną. Tai buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis, įtvirtinęs Lietuvą Europos žemėlapyje.
780 metų jubiliejų pasitinkantys Šiauliai kviečia didingą istoriją įprasminti šiandienos pasiekimais. Jubiliejinių metų šūkis skelbia: Skambėk, Šiaulių žeme! Tai – kvietimas išradingai švęsti, didžiuotis savita miesto dvasia, džiaugtis talentingais ir originaliais iš Šiaulių kilusiais, čia gyvenančiais ir kuriančiais žmonėmis. Tegul plačiai skamba garsas apie Šiaulių žemę!
Saulės miesto atspindžiai
Vasario pabaigoje miestas pasipuošė spalvingais stendais, skelbiančiais jubiliejinių metų pradžią – kovo 9 d. 18 val. koncertų salėje „Saulė“ vyks renginių ciklo „Saulės miesto atspindžiai“, skirto Saulės mūšio ir Šiaulių miesto 780-mečiui, pradžios koncertas „Kur lygūs laukai“. Koncerte dalyvaus puikūs Šiaulių kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Liudas Norvaiša (bosas), berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas ir dirigentas – Remigijus Adomaitis), Šiaulių pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas – Sigitas Vaičiulionis, dirigentas – Gediminas Brūzga), Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas – Robertas Šumila). Koncerto meno vadovas – Sigitas Vaičiulionis. Specialų numerį renginiui ruošia šokių ansamblis „Želmenėliai“ (vadovė – Aldona Masėnienė).
Po koncertų ciklo „Saulės mūšio atspindžiai“ atidarymo koncerto prie Šiaulių koncertų salės „Saulė“ pagrindinio įėjimo gėrėsimės nekasdieniu reginiu – istorinės rekonstrukcijos brolijos „Vilkatlakai“ inscenizuotu mūšiu. Jame dalyvaus 20 kovotojų su XIII a. pirmos pusės šarvuote ir ginkluote. Mūšyje žemaičiai ir lietuviai padedant latgaliams ir slavams kausis su kalavijuočiais ir kviestiniais Vakarų Europos riteriais. Specialų numerį kovų metų atliks mušamųjų instrumentų ansamblis „Ritmas kitaip“ (vadovas Arūnas Banys).
Prof. Kazio Morkūno vitražui „Saulės mūšis“ – 30 metų
Inscenizuotam mūšiui dramatizmo suteiks degantys fakelai ir apšviestas tris koncertų salės „Saulė“ sienas puošiantis vitražas „Saulės mūšis“. Šį didžiausią Lietuvoje vitražą 1986 m., švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines, sukūrė žymus lietuvių vitražų kūrėjas, istorinio vitražo novatorius, ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius Kazys Morkūnas.
Vitražo „Saulės mūšis“ plotas – 200 m2 (52 m ilgio). Sukurtas iš spalvoto stiklo gabalų, sujungtų metalo ir betono karkasų, vaizduoja 1236 m. vykusį mūšį tarp Lietuvos ir Kalavijuočių ordino. Vitražas, kaip ir kiti Kazio Morkūno darbai, pasižymi ekspresyvia, dinamiška kompozicija ir kontrastiniu koloritu. Taupiomis meninėmis priemonėmis išreikštas kovotojų ryžtas ir psichologinis nusiteikimas. Vitraže atsispindi ir dailininko meilė žirgams, lydėjusi visą gyvenimą.
Kazys Morkūnas (1925–2014) – Lietuvos vitražo klasikas
Kazys Morkūnas gimė 1925 m. kovo 4 d. Žiežmariuose, Trakų apskrityje. Baigęs Dailės institutą (dabar – Dailės akademija), nuo 1953 m. šiame institute dėstė. 1976 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
1953 m. Kazys Morkūnas vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė eksperimentinį vitražą iš kelių sulydytų plono stiklo sluoksnių. Menininkas yra sukūręs vitražus Kauno IX forto muziejuje, vitražus J. Baltrušaičio mokykloje Maskvoje, Punsko mokykloje, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, vitražų ansamblį Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje, Seimo rūmų vitražą „Šventė“, sukūrė vitražų pasaulinių parodų Monrealio (1967) ir Osakos (1970) paviljonams.
Menininko kūrybai būdingas monumentalumas, vientisa raiški kompozicija, dinamiškos formos, raiški ritmika, piešinio ir spalvos vienovė, sodrios kontrastingos spalvos.
Nepriklausomybės metais Kazys Morkūnas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (2000), Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija (2013) ir LDS auksiniu ženkliuku (2011).
Dailininkas mirė 2014 m. sausio mėn. 22 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
