3 kovo, 2015
Kultūros ministerijos informacija

Skelbiami 2014-ųjų metų „Auksinių scenos kryžių“ pretendentai

Už 2014-ųjų metų geriausius Lietuvos teatrų scenos darbus premijomis ir atminimo ženklais kovo 27 d. tradiciškai Tarptautinės teatro dienos proga bus apdovanoti geriausi šalies teatro menininkai.

Pagal Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatus pretendentus Auksinių scenos kryžių premijoms turėjo teisę siūlyti profesionalūs teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Šiuolaikinio šokio asociacija, fiziniai asmenys.

Lietuvos teatrų spektaklius vertino komisija – teatrologai: Rasa Vasinauskaitė, Jurgita Staniškytė, Vlada Kalpokaitė, Andrius Jevsejevas, muzikologės Audronė Žiūraitytė ir Veronika Janatjeva (komisijos pirmininkė), šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė ir kultūros žurnalistas, teatro apžvalgininkas Julijus Lozoraitis.

Iš viso komisija įvertino 28 profesionalių teatrų pateiktus pasiūlymus, 2 – kūrybinių sąjungų ir 15 pasiūlymų, gautų iš fizinių asmenų. Pristatyti premijoms buvo 72 spektaklių kūrėjai ir atlikėjai.Kultūros ministerijos įsteigtos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos ir atminimo ženklai – Auksinis scenos kryžius ir Boriso Dauguviečio auskaras šiemet bus teikiami Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje.

Kultūros ministerijos ekspertų komisija skelbia teatro premijų nominantus:

1. Režisierius

Artūras Areima už spektaklių „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ Teatras „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras) režisūrą;

Eimuntas Nekrošius už spektaklio „Jobo knyga“ (VšĮ Teatras „Meno fortas“) režisūrą;

Jonas Vaitkus už spektaklių „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras) ir „Nebylys“ (kartu su Tomu Jašinsku, Valstybinis Šiaulių dramos teatras) režisūrą;

Gintaras Varnas už operos „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir dramos spektaklio „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) režisūrą.

2. Scenografija ir kostiumai

Gintaras Makarevičius už scenografiją spektakliams „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Nebylys“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);

Medilė Šiaulytytė už scenografiją operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);

Artūras Šimonis už scenografiją ir kostiumus (kartu su Vilija Šuklyte) operai vaikams „Makaronų opera“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

3. Kompozitorius / kompozitorė

Ernestas Kaušylas, Miša Skalskis už muziką ir jos atlikimą spektaklyje „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);

Kipras Mašanauskas už muziką miuziklui „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ (VšĮ Anželikos Cholinos šokio teatras);

Onutė Narbutaitė už muziką operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

4. Aktorė (pagrindinis vaidmuo)

Agnė Ramanauskaitė už Jekaterinos vaidmenį dramos spektaklyje „Šokis Delhi“ (VšĮ Teatras „Mens publica) ir vaidmenis šokio spektaklyje vaikams „Maži stebuklai“ (Šokio teatras „Dansema“);

Agnė Šataitė už Severiutės vaidmenį spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ ir Serafimos Iljiničnos vaidmenį spektaklyje „Savižudis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);

Eglė Špokaitė už Antuanetės vaidmenį spektaklyje  „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Karalienės Izabelės vaidmenį spektaklyje „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ Teatras „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras).

5. Aktorė (nepagrindinis vaidmuo)

Jūratė Onaitytė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Aušros pažadas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Alinos Pavlovnos vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (VšĮ Teatras „Mens publica“);

Danguolė Petraitytė už Dėdienės vaidmenį spektaklyje „Nebylys“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);

Vilma Raubaitė už vaidmenis spektaklyje „Dr. Faustas“ (VšĮ Teatras „Cezario grupė“) ir Kesonijos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Teatro judėjimas „No Theatre“).

6. Aktorius (pagrindinis vaidmuo)

Vytautas Anužis už Karaliaus Lyro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras);

Dainius Svobonas už Kiurmano vaidmenį spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);

Remigijus Vilkaitis už Jobo vaidmenį spektaklyje „Jobo knyga“ (VšĮ Teatras „Meno fortas“).

7. Aktorius (nepagrindinis vaidmuo)

Viačeslav Lukjanov už Glosterio sūnaus Edgaro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras);

Kęstutis Macijauskas už Tėvo vaidmenį spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (Klaipėdos dramos teatras);

Tomas Rinkūnas už Kalabuškino vaidmenį spektaklyje „Savižudis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras) ir Vasios komunisto vaidmenį spektaklyje „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

8. Operos solistas / solistė

Joana Gedmintaitė už Rozinos vaidmenį operoje „Sevilijos kirpėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);

Asmik Grigorian už Leonoros vaidmenį operoje „Trubadūras“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);

Arūnas Malikėnas už Tėvo vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);

Jovita Vaškevičiūtė už Markizo, Grafienės vaidmenis operoje „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Azučenos vaidmenį operoje „Trubadūras“ ir Motinos vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).

9. Operetė ir miuziklas

Solistas Raimondas Baranauskas už Aristido vaidmenį operetėje „Balius Savojoje“, Edmono Danteso ir Abato Farijos vaidmenis miuzikle „Grafas Montekristas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);

Dirigentas Jonas Janulevičius už operetės „Balius Savojoje“ ir miuziklo „Grafas Montekristas“ muzikinės dalies parengimą; už Paulio Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ partitūros orkestruotę (Kauno valstybinis muzikinis teatras);

Solistė Ingrida Kažemėkaitė už Deizės Parker vaidmenį operetėje „Balius Savojoje“ ir Valentinos vaidmenį miuzikle „Grafas Montekristas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);

10. Baleto solistas / solistė

Anastasija Čumakova už Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);

Kristina Gudžiūnaitė už Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ ir Gerdos vaidmenį balete „Sniego karalienė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);

Genadij Žukovskij už Princo vaidmenį balete „Spragtukas“ ir Kajaus vaidmenį balete „Sniego karalienė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

11. Šokio menas

Gotautė Kalmatavičiūtė už vaidmenis šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“);

Ema Nedobežkina už vaidmenis šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“);

Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis už šokio spektaklio „ID: D&G” choreografiją ir atlikimą.

12. Teatras vaikams ir jaunimui

Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras) statytojai: dirigentas Ričardas Šumila; režisierius Gediminas Šeduikis; scenografas Will Holt; kostiumų ir grimo dailininkė Eglė Čekanavičiūtė; šviesų dizaineris Eugenijus Sabaliauskas;

Spektaklio „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrybinė grupė: idėjos autorė ir režisierė Kirsten Dehlholm; koncepcijos autoriai: Kirsten Dehlholm, Anne Mette Fisker Langkjer, Jesper Grimstrup, Magnus Pind Bjerre; scenarijaus autoriai: Kirsten Dehlholm, Laura Mortensen, Morten Søndergaard, Anne Mette Fisker Langkjer, Mindaugas Nastaravičius, Tomas Lagermand Lundme; scenografijos kūrėjai: Anne Mette Fisker Langkjer, Mar Vicens Fuster, Maxime Robillard, Jesper Kongshaug, Kirsten Dehlholm ir kt.; vaizdo projekcijų kūrėjai: Magnus Pind Bjerre, Birk Marcus Hansen; šviesų dailininkas Jesper Kongshaug; kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė; kostiumų raštų autorė Anne Mette Fisker Langkjer; kompozitoriai: Ernestas Kaušylas, Miša Skalskis;

Spektaklio „Makaronų opera“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) kūrybinė grupė: pjesės autorė Daiva Čepauskaitė; kompozitorius Antanas Kučinskas; režisierius Ramūnas Kaubrys (su asistentais Martyna Kerpyte ir Aurelijum Liškausku); dirigentas Dainius Pavilionis (su asistentais Dmitrijum Zlotniku ir Vytautu Valiu); scenografas Artūras Šimonis; kostiumų dailininkai Artūras Šimonis, Vilija Šuklytė; grimo dailininkė Aira Brazdienė; choreografas Aurelijus Liškauskas (su asistentu Ričardu Jankevičium); šviesų dailininkas Donatas Šimonis.

13. Lėlių ir objektų teatras

Spektaklio „Akmuo vanduo geluonis“ (Multikultūros kūrėjų asociacija „Agnus OK“ / Klaipėdos jaunimo teatras) kūrybinė grupė: idėjos autorė ir režisierė Karolina Žernytė, dailininkė Eglė Lekevičiūtė, dramaturgijos konsultantas Kristupas Sabolius;

Spektaklio „Smėlio žmogus“ (Vilniaus teatras „Lėlė“) kūrybinė grupė: scenarijaus autorė, režisierė, lėlių dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė; dramaturgijos konsultantas Mindaugas Valiukas; scenografė Renata Valčik; kompozitorė Rita Mačiliūnaitė; choreografė Sigita Mikalauskaitė;

Spektaklio „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) kūrybinė grupė: inscenizacijos autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė; dailininkė Giedrė Brazytė; kompozitorius Deividas Gnedinas; vaizdo projekcijų autorius Džiugas Katinas.

14. Jaunasis menininkas

Rimas Sakalauskas už vaizdo projekcijas spektakliui „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);

Vainius Sodeika už Karaliaus Ričardo II vaidmenį spektaklyje „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras), Žadano vaidmenį spektaklyje „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir vaidmenis spektaklyje „Barikados“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);

Režisierius Gediminas Šeduikis ir dirigentas Ričardas Šumila už Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ pastatymą (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).

15. Nacionalinė dramaturgija / lietuvių autoriaus kūrinio pastatymas

Spektaklio „Barikados“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrėjai: dramaturgai Jānis Balodis, Goda Dapšytė; režisierius Valters Sīlis;

Mindaugas Nastaravičius už pjeses „Demokratija“ ir „Man netinka tavo kostiumas“;

Spektaklis „Nebylys“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą, režisierius-statytojas Jonas Vaitkus, režisierius Tomas Jašinskas (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]

Linos Poškevičiūtės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenančios žurnalistės Birutės Nenėnienės žirgų fotografijų paroda.  Fotografijų autorę pristatęs jos […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]