Skiepai gelbsti gyvybes

Šiuo metu pasaulyje skiepai yra laikomi vienu didžiausių pasiekimų visuomenės sveikatos istorijoje. Jie gali apsaugoti nuo ligų, jų sukeliamų komplikacijų bei mirčių. Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja, nuo kokių ligų būtina pasiskiepyti, kad visuomenėje būtų sukurtas pakankamas kolektyvinis imunitetas ir kad šios ligos nebekeltų grėsmės mūsų sveikatai.

Europoje minima jubiliejinė – 10-oji imunizacijos savaitė

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien 2008 m. 1,5 milijono vaikų mirė nuo ligų, nuo kurių juos galėjo apsaugoti skiepai. Ši organizacija skelbia, kad optimaliai panaudojant esamas vakcinas būtų galima išvengti žymiai daugiau mirčių – vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių.

Reaguodamas į šiuos grėsmingus skaičius Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras Europos regione pasiūlė organizuoti Europos imunizacijos savaitę. Taip norėta atkreipti visuomenės dėmesį į vakcinacijos svarbą sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Šiemet balandžio 20–25 dienomis Europos imunizacijos savaitė minima dešimtą kartą. Jos tikslas – didinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą.

Kurie skiepai gyventojams nekainuoja

Lietuvoje Nacionalinė imunoprofilaktikos programa įgyvendinama nuo 1992 metų.

2014 – 2018 metų nacionalinė imunoprofilaktikos programa siekiama išlaikyti ne mažesnį kaip 90 – 95 proc. vaikų skiepijimo mastą visoje šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje.

Lietuvoje vaikai šiuo metu skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos.

Traumas patyrę asmenys valstybės lėšomis skiepijami nuo stabligės, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų – skiepijami nuo pasiutligės. Nuo 2007 metų valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys. Nuo 2009 metų vyresni nei 25 metų asmenys kas 10 metų skiepijami nuo difterijos ir stabligės.

Atkreipiame dėmesį, kad skiepytis ir skiepyti galima ir nuo kitų dažnų infekcijų, kurios nėra įtrauktos į planinį skiepijimo kalendorių, pavyzdžiui, vėjaraupių, rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, virusinio hepatito A, meningokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir kt. Tai galima atlikti savo lėšomis.

Primename, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. į lopšelius ir darželius bus priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito. Kadangi šiuos skiepus finansuoja valstybė, tėveliams belieka pasirūpinti, kad vaikai būtų paskiepyti pagal galiojantį kalendorių.

Tikslas – pakankamas kolektyvinis imunitetas

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniuje sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, valdomomis skiepais, daugiau kaip dešimt metų išlieka panašaus lygio – užregistruojami pavieniai atvejai arba jų iš viso nepasitaiko. Visgi 2012 m. Vilniuje užregistruotas sergamumo kokliušu padidėjimas, o 2013 m. buvo nustatytas tymų protrūkis. Visi tymais susirgę asmenys nebuvo paskiepyti.

Vilniaus mieste atskirose amžiaus grupėse profilaktinio skiepijimo apimtys yra pakankamos, pasiektas gana aukštas kolektyvinio imuniteto lygis, leidžiantis suvaldyti užkrečiamąsias ligas.

Tačiau nerimą kelia tai, kad 2014 m. skiepijimo apimtys nuo visų vakcinomis valdomų infekcijų visose amžiaus grupėse sumažėjo.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į skiepijimo nuo poliomielito situaciją. Vilniaus mieste 2014 m. nuo poliomielito paskiepyta mažiau nei rekomenduojama 2 metų amžiaus vaikų – tik 87,8 % (2013 m. – 92,9 %). Lietuvos nacionalinė poliomielito sertifikavimo komisija 2001 m. patvirtino, kad mūsų šalyje poliomielitas yra likviduotas, tačiau svarbu ir toliau išlaikyti dideles skiepijimo apimtis, nes egzistuoja infekcijos įvežimo iš endeminių teritorijų pavojus.

Darbdaviai turi pasirūpinti savo darbuotojų skiepais

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad užkrečiamosios ligos dažnai tampa ne tik gyventojų sveikatos problema, bet ir socialine bei ekonomine problema – dėl didelio sergamumo, komplikacijų, jų gydymo, nedarbingumo šalies ekonomika patiria nemažai nuostolių. Todėl sveikatos apsaugos ministro įsakymu darbdaviai, įvertinę pavojų darbuotojams užsikrėsti tam tikromis užkrečiamosiomis ligomis konkrečioje darbo vietoje, turėtų skiepyti juos savo lėšomis. Pagal šį įsakymą darbdaviai darbuotojus turėtų skiepyti nuo difterijos, stabligės, Hepatito B, tymų ir kitų užkrečiamųjų ligų priklausomai nuo darbo pobūdžio.

Pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų pasirūpinti savo darbuotojų skiepais nuo oro lašeliniu ir kontaktiniu būdu plintančių infekcijų: gripo, tymų, hepatito B, hepatito A, difterijos, vėjaraupių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad mažėjant pasiskiepijusių asmenų skaičiui, visuomenėje iškyla užkrečiamųjų ligų grėsmė. Nerizikuokime savo ir visos visuomenės sveikata – pasinaudokime didžiausiu mokslo atradimu – skiepais.