Skolas didesnėmis sumomis grąžina savimi pasitikintys žmonės
Daugumai lietuvių žodis „skola“ nėra svetimas. Vieniems su juo teko „susipažinti“ perkant būstą, automobilį ar televizorių, kitiems – gal pritrūkus pinigų studijoms ar net verslui. Susidūrus su finansiniais įsipareigojimais, skolas kiekvienas grąžina jam priimtiniausiu būdu. Socialinių mokslų daktaras Žygimantas Grakauskas atskleidžia, kad tai priklauso nuo žmogaus pasitikėjimo savimi.
Anot jo, tie, kurie pasiruošę skolos įmokas mokėti reguliariai, kad ir po didesnę sumą vienu kartu, savimi pasitiki labiau nei tie, kurie įsipareigojimus stengiasi dengti mokėdami dažniau, bet po mažesnę sumą pinigų.
Vartotojų finansinė elgsena – užkoduota genuose
„Dažniausiai žmonės jau save pažįsta ir žino, kokia yra jų finansinė elgsena. Tarkime, jei atsidėti ir neišleisti pinigų ilgesnį laiko tarpą yra sudėtinga, pasiskolinęs asmuo savimi nepasitikės ir, tik gavęs lėšų, stengsis kuo skubiau apmokėti sąskaitas. Na, o jei žmogus savimi pasitiki, mano, jog yra psichologiškai stiprus bei galintis sukontroliuoti finansus, skolas apmokės patogiausiu būdu, pavyzdžiui, vieną kartą per mėnesį“, – sako Ž.Grakauskas.
Be to, kaip teigia Ž.Grakauskas, vartotojų finansinė elgsena jau užkoduota genuose. Vieni turi įgimtą stiprią valią ir geba atidėti pinigus, taupyti, mažiau vartoti bei labai tikslingai apgalvoti savo išlaidas. Štai kitiems tai daryti sudėtingiau todėl iš prigimties silpnesnės valios žmonės yra linkę apsipirkti impulsyviai, lengviau pasiduoda reklamos įtakai, dažniau neatsilaiko savo užgaidoms.
Apklausoje išryškėjo skirtingi vartotojų poreikiai
Finansų specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių linkę finansinius įsipareigojimus grąžinti rečiau, tačiau stabiliai ir didesnėmis sumomis. Prieš siūlydama galimybę įmokas mokėti ne kas savaitę, o kas mėnesį – įmonė „Provident finansai“ inicijavo vartotojų finansinės elgsenos apklausą, kuri parodė, kad beveik du trečdaliai respondentų (62 proc.) mieliau mokėtų didesnes paskolos įmokas, o tik kas trečias respondentas (32 proc.) rinktųsi mažesnes įmokas, bet jas mokėtų dažniau.
„Atidžiai stebime klientų elgseną ir nuotaikas bei, atsižvelgę į besikeičiančius jų poreikius, siūlome naujus sprendimus“, – sako „Provident finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė. Anot jos, klientų pageidavimas padiktavo dar vieną naujovę – nuo šiol paskolą gavus grynais, ją bus galima grąžinti ir pavedimu.
Finansiniams sprendimams poveikį daro įvairios įtakos grupės
Ž.Grakauskas sako, kad finansiniams sprendimams taip pat didelės reikšmės turi ir gyvenimo stilius. „Kiekvienas iš mūsų turime skirtingai suformuotą požiūrį. Vieni į pasaulį žvelgia lengvai, mano, jog reikia naudotis proga, gyventi šia diena, vartoti, leisti pinigus ir negalvoti, kas bus ateityje. Kiti priešingai – turi išsikėlę finansinius tikslus, jų siekia matydami prasmę kontrolėje ir susilaikyme“, – kalba jis.
Žmogaus gyvenimo stilių ir jo pasirinkimus dažniausiai formuoja įvairios įtakos grupės. Pasak socialinių mokslų daktaro, nuo mažens vaikai mokosi stebėdami ir analizuodami tėvus. Jei žmogus vaikystėje matė, kad jo tėvai neišlaidavo, prieš kažką įsigydami gerai apsvarstydavo, priimdavo racionalius sprendimus, tai tikėtina, jog ir vaiko pasąmonėje toks finansų valdymas bus suvokiamas kaip priimtina gyvenimo norma.
Kita reikšminga įtakos grupė, Ž.Grakausko teigimu, yra šalies ekonomika. „Jei valstybėje jaučiamas nerimas, vyrauja nesaugumo jausmas dėl ekonominės padėties, žmonės linkę elgtis racionaliau. Turint dvejonių dėl ateities, pradedama taupyti, atsargiau leisti pinigus, investuoti į karjerą, tobulėjimą, siekiant susikurti užtikrintą gyvenimą. Na, o jei šalyje vyrauja gera ekonominė situacija, tuomet žmonės linkę labiau išlaidauti ir savęs nevaržyti, tikėdami, kad situacija tik gerės“, – apie žmonių psichologiją kalba socialinių mokslų daktaras.
